Apie tai, kad tiek ji, tiek ir kiti jaunuoliai nesulaukia tinkamos psichologinės pagalbos, o mokyklų administracijos ir mokytojai susikoncentravę tik į aukštus akademinius pasiekimus, mergina papasakojo VU KF konkurse „Komunikuok: šauksmininko (išš)šūkis“, o vėliau savo patirtimi pasidalijo ir LRT radijo laidoje.
Nors Akvilė sulaukė gausybės palaikymo žinučių, visgi moksleivės prisipažinimai jos pačios mokyklą, Radviliškio Lizdeikos gimnaziją, nemenkai supykdė – pasigirdo nuomonių, esą mergina gimnazijai padarė gėdą, mokytojai komentavo, kokia ji neišauklėta.
Tokia gimnazijos reakcija papiktino Akvilės mamą Eriką, kuri įsitikinusi – viešinti tokias situacijas tiesiog būtina. Po tokio mokyklos darbuotojų elgesio, pasak jos, palūžo visa šeima, moksleivei prireikė medikų pagalbos.
Iškėlė dažnai ignoruojamas problemas
„Kai paklausiu savo bendraamžių mokykloje (kaip jie jaučiasi, – aut. past.), teigiamų, pozityvių atsakymų – vos vienas kitas. Bet turbūt nekeista, ar ne? Tai ir yra šių laikų mokymosi įstaigų problema – visiems rūpi, kad išlaikyčiau tą matematikos egzaminą, rūpi, kad žinočiau augalo ląstelės sandarą, bet niekam nerūpi ir niekas negali ištarti toli gražu ne retorinį klausimą „kaip jautiesi?“, – savo kalbą prieš kurį laiką vykusio konkurso finaliniame etape pradėjo Akvilė.
Ji prisipažino, kad tokie jausmai kaip nerimas ar įtampa jau tapo kasdieniais jos palydovais, tačiau mokykloje ši problema lyg neegzistuoja – ją bandoma glaistyti nebent įvairiais lankstinukais apie streso keliamą žalą mokymuisi.
„Man 17 metų. Esu darbšti, atsakinga ir aktyvi mokinė. Kitų akimis – tikrai sėkminga. Paradoksalu, bet tokie jausmai kaip nerimas, baimė, įtampa, stresas man tapo natūralia būsena, su kuria gyvenu kiekvieną dieną, o atsisėdus į mokyklos suolą šie jausmai kumščiu smūgiuoja dar stipriau. Ir aš svarstau: ar tai turėtų būti normali mano kasdienybės jausena? (...)
Ir štai tau prieš nosį, skelbimų lentoje, šviečia universalus patarimas, kaip koks gyvenimą galintis pakeisti talismanas – lankstinukas didelėmis raidėmis „Kaip valdyti stresą“. Tai šiais laikais didžiausia pagalba ir rūpestis mano psichologine būsena aprašytas lankstinuke? Ir viskas?“ – klausimą kėlė vienuoliktokė.
Akvilė dalijosi mintimis, kad kiekvieną rytą eidama į mokyklą vis tikisi, kad ši diena bus geresnė, tačiau taip nenutinka.
„Galbūt šiandien bus geriau? Galbūt šiandien tau mokytojas nepasakys, kad nemokėdama anglų kalbos būsi blondinė prie konteinerio? Žingsniuodama sau kartoju: esu daugiau nei mokinys, esu daugiau nei gautas pažymys, esu daugiau nei blogas atsakymas į mokytojo užduotą klausimą. (...)
Aš esu žmogus, aš galiu nemokėti matematikos, bet galiu turėti dešimtuką teatro pamokoje. Aš galiu nemokėti fizikos dėsnių, bet galiu paguosti tą, kuriam skauda, ir dar daug ką galiu daryti sėkmingai ir su malonumu, bet visuomenėje karaliauja kitokie stereotipai“, – dėstė moksleivė.
Savo kalboje Akvilė pabrėžė, kad mokiniai turi būti mokomi suprasti savo jausmus, juos atpažinti ir priimti.
„Mokinio psichologinė sveikata yra kompasas, kuris veda jį akademinėje kelionėje – be jo mokinys gali pasiklysti“, – akcentavo ji.
Sulaukė smūgio iš savo pačios mokyklos
Plačiau padiskutuoti apie moksleivių emocinę sveikatą Akvilė atvyko ir į LRT radijo laidą „10–12“. Čia ji buvo dar atviresnė – daugiau papasakojo ir apie ją dėl milžiniško streso jau užplūdusias sveikatos problemas.
„Būdama vienuoliktoke jaučiuosi labai pavargusi, išsekusi, neišgirsta ir nesuprasta. Ypač šių dienų kontekste praėjusi savaitė buvo tokia sunki tuose tarpiniuose išlaikymuose, kad, prisimenu, leidausi žemyn laiptais važiuoti į mokyklą, kaimynė susistabdė mane ir paklausė, kaip jaučiuosi. Sakau: viduje jaučiuosi negyva“, – pasakojo Akvilė, prisipažinusi, kad situaciją dar labiau pablogino tarpiniai patikrinimai, dėl kurių moksleiviai jaučiasi labai netvirtai.
Vienuoliktokė atviravo, kad į psichologinius dalykus jos pačios mokykloje, Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje, nežiūrima rimtai, nors psichologinė sveikata, anot jos, yra „viso ko pagrindas“.
„Dažnai sulaukiu komentarų ir iš suaugusiųjų, kaip norėtų sugrįžti į mokyklą, pasikeisti su manimi vietomis. Ir aš galvoju – tikrai nenorėtumėt. (...) Aš jaučiuosi kaip tame realybės šou „Išgyvenimas“ mokykloje, tai tikrai nenorėtumėt grįžti šiais laikais į mokyklą. (...)
Būna mokytojų, kurių pamoka prasideda nuo „kaip jaučiatės“. Mes pasakom, kaip jaučiamės, mokytoja nusijuokia ir pamoka prasideda. Toks tas rūpestis. Atrodo, nežinau, kurioje vietoje atrodo juokinga, kad esi pavargęs ir kad nespėji ko nors“, – kalbėjo Akvilė.
Ji taip pat prisipažino, kad ir pati laukia vizito pas psichologą, nes prieš matematikos tarpinį patikrinimą jai buvo prasidėjusi panikos ataka.
Tačiau pasirodžius šiai laidai merginos laukė dar vienas rimtas smūgis. Kaip portalui lrytas.lt papasakojo Akvilės mama Erika, vos šiai atėjus į mokyklą kažkas staiga pasikeitė.
„Interviu buvo duotas pirmadienį, antradienį ji tiesiog sulaukė veriančių žvilgsnių, pasišnabždėjimo ir iš mokinių, ir iš mokytojų. Mačiau, kad jos emocija iš tos pakylėtos, kokia buvo pirmadienį, labai pasikeitė į blogąją pusę. Ji sako: mama, bus kažkas negerai“, – prisiminė Erika.
Norėdama užbėgti įvykiams už akių, moteris nutarė paskambinti Akvilės klasės auklėtojai. Kadangi ji yra lietuvių kalbos mokytoja, vienuoliktokei netgi padėjo ruoštis konkursui, žinojo, apie ką ji ketina kalbėti. Tačiau po duoto interviu Akvilė pamatė pasikeitusį ir savo auklėtojos žvilgsnį.
Pirmą dieną prisiskambinti nepavyko, tačiau kitą dieną mamai ir auklėtojai pavyko pasikalbėti.
„Trečiadienį Akvilė grįžo iš mokyklos ir jos emocinė būklė buvo visiškai tragiška. Sakė: mama, jaučiuosi kaip raupsuotoji, kurią visi varsto žvilgsniais. Keletas mokytojų pareplikavo, taip pat buvo pasakyta: „Akvile, žinok, tu nusiramink, nes iš tikrųjų niekam nerūpi“.
Ta slogi nuotaika dar labiau didėjo, mūsų pokalbį su auklėtoja girdėjo ir Akvilė, nes vaikas tikėjosi, kad čia kažkoks nesusipratimas. Bet šitas pokalbis su auklėtoja pakrypo taip, kad mane šokiravo, Akvilę palaužė galutinai, o vyras, kuris irgi girdėjo pokalbį, irgi buvo šoke.
Mano pirmas klausimas buvo toks: auklėtoja, pasakykite, kas pasikeitė nuo Akvilės viešos kalbos konkurso iki to interviu? Nes praktiškai buvo kalbama lygiai tas pats. Ji man sako: viešoje kalboje konkurse Akvilė kalbėjo abstrakčiai apie visus mokinius, o interviu – apie mokyklą.
Sakau: auklėtoja, turbūt juokaujate – juk net pati Akvilei prieš pradedant rašyti kalbą sakėte, kad ji rašytų per savo prizmę! Kodėl jūs dabar sakote kitaip? Juk akivaizdu, kad ji ten kalba apie save“, – dėstė Erika.
Tačiau auklėtojos atsakymas galiausiai šeimą paliko be žado.
„Ji man sakė, kad šitas interviu buvo aptartas mokyklos bendruomenėje, buvo pasakyta, kad Akvilė pažemino mokyklos vardą, kaip asmenybė yra neišaklėta“, – pasakojo vienuoliktokės mama.
Pasak Erikos, pačiai jai užvirė pyktis, o dukra visiškai palūžo. Negalėjusi prisiskambinti direktorei, su kuria iki šiol palaikė ryšį, moteris parašė įrašą feisbuke. Vėliau su Erika susisiekė ir Radviliškio meras.
Nuo patirto streso Akvilei teko apsilankyti ir pas gydytojus – naktį ją ištiko panikos ataka.
„Mus taip pat pasiekė žinia, kad šią savaitę mokykloje tam tikrų pamokų metu mokytojai aptarinėjo Akvilės interviu ir ji buvo pateikta kaip blogo mokinio pavyzdys“, – pridūrė Erika.
Sieks visas puses susodinti prie stalo
Portalas lrytas.lt komentaro kreipėsi ir į Radviliškio Lizdeikos gimnazijos vadovę Iną Bajarauskaitę. Ji nurodė, kad situaciją komentuotų tik po švenčių. Paprašius tą bent trumpai padaryti dar penktadienį, direktorė padėjo telefono ragelį.
Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Laisvūnas Vaičiūnas portalą lrytas.lt informavo, kad savivaldybė palaiko ryšį ir su mokykla, ir su Akvilės šeima – dabar ieškoma būdų, kaip spręsti iškilusią bėdą.
„Kalbėjomės ir su mokyklos vadove, kalbamės ir su meru, galvojame apie tai, kokių veiksmų reikės imtis. Nutarėme, kad tai bus po Velykų.
Visų pirma, manome, kad labai padėtų atviras pokalbis, dalyvaujant mergaitei, mamai ir administracijai. Iš pradžių gal taip“, – aiškino L.Vaičiūnas.
Švietimo skyriaus vedėjas patikino, kad iki šiol jokių apraiškų dėl prastos moksleivių emocinės būklės ar blogo mikroklimato Lizdeikos gimnazijoje negirdėjo.
„Moksleivė dalyvauja labai gražioje gimnazijos teatro trupėje, jie yra pastatę ne vieną spektaklį, ir tikrai niekada negalėjau pagalvoti, kad būtent ji galėtų šitaip jaustis. Manau, gana racionalu būtų tokiame siaurame rate išsiaiškinti, kas čia ir kaip yra“, – aiškino L.Vaičiūnas.
Specialistai pastebi niūrias tendencijas
Apie moksleivių emocinę sveikatą komentuodama Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos vedėja Marija Janulionienė portalui lrytas.lt perduotame atsakyme teigė, kad klinika kasmet sulaukia tam tikro procento moksleivių, ypač besimokančių itin aukštais balais, patiriančių stresą dėl įvairių sunkumų, egzaminų ar stojimo į aukštąsias mokyklas.
„Jauni žmonės sau ant pečių užsikrauna per didelę naštą – nori pateisinti mokytojų, tėvų ir visos giminės lūkesčius. Savo praktikoje teko gydyti ne vieną moksleivį, kurį dėl per didelio spaudimo iš aplinkos ir dėl sau pačiam keliamų reikalavimų „svorio“ ištiko psichikos sutrikimai.
Nereta situacija ir kai gerai besimokantys jaunuoliai įstoja į aukštąsias mokyklas užsienyje, bet išvykę studijuoti svetur nesugeba adaptuotis, sėkmingai prisitaikyti prie naujos aplinkos ir patiria didelį stresą, vedantį prie rimtų psichinių negalavimų.
Ir moksleiviams, ir jų tėveliams bei mokytojams reikėtų įsidėmėti, kad nors mokslai yra svarbu, nieko svarbesnio už sveikatą nėra“, – aiškino M.Janulionienė.
Savo ruožtu „Vaikų linijos“ psichologė Goda Levinskaitė akcentavo, kad prie emocinės sveikatos prisideda labai daug komponentų – tai ir santykiai su draugais, šeima, gyvensenos įpročiai, poilsio ir miego režimas.
O kai atsiranda dar vienas streso šaltinis, pavyzdžiui, tarpiniai patikrinimai ar egzaminai, tie, kurie ir šiaip sunkiai kovoja su stresu, iš tiesų gali susidurti su labai nemaloniais pojūčiais.
„Į „Vaikų liniją“ skambina labai daug vaikų, kalba apie savo emocinę sveikatą, ir pagrindinis dalykas ir būna santykiai su draugais, tėvais, jie visada turi tam tikrų iššūkių, ir kai tame kontekste dar vienas įvykis kelia stresą, gali būti, kad paūmėja tam tikri dalykai. Bet džiugu, kad jauni žmonės kalba apie tai ir ieško pagalbos“, – pastebėjo G.Levinskaitė.
Tiesa, pasak psichologės, dažnesnio kreipimosi į specialistus dėl mokymosi sunkumų šiuo metu nepastebima, tačiau jų greičiausiai visada yra.
„Nors temos apie mokyklą visada egzistuoja, bet galvočiau, kadangi dažniausiai kreipiasi dėl santykių su tėvais, tai irgi reiškia, kad bendraujant viena iš svarbių detalių yra pokalbiai apie mokslus“, – svarstė specialistė.
G.Levinskaitė atkreipė dėmesį, jog mokyklose ne visada yra užtikrinama psichologinė pagalba mokiniams – jos teigimu, kai kuriose ugdymo įstaigose psichologų apskritai nėra.
„Tai jeigu mokykloje nėra psichologo, ypač periferijoje, tikrai vaikas negaus tos pagalbos, o jeigu didelėje mokykloje, kurioje mokosi 1000 mokinių, yra vienas psichologas, tikrai yra trūkumas pajėgų, kas galėtų dirbti su mokiniais“, – pabrėžė pašnekovė.
G.Levinskaitė akcentavo, kad vieno stebuklingo recepto, kaip susitvarkyti su psichologiniais išgyvenimais, nėra, tačiau ragino nebijoti kreiptis į specialistus, jei to reikia.
Psichologė moksleiviams taip pat pataria nepamiršti savo mėgstamų veiklų, skirti laiko draugams, muzikai, knygoms, fizinei veiklai ar tiesiog pasivaikščiojimui gryname ore.
