Vaiko teisių gynėja Romalda Stasionienė pasidalijo, kaip mokyklos darbuotojams laiku pastebėti vaiko teisių pažeidimus ir kokių priemonių svarbu imtis nedelsiant.
Mokykla – ir žinioms, ir saugumui
R. Stasionienė įsitikinusi, kad užtikrinant vaiko teises, mokyklos bendruomenės vaidmuo yra itin reikšmingas: „Jeigu vaikas mokykloje jaučiasi saugus, čia tenkinami vaiko psichologiniai, ugdymosi poreikiai, sklandžiai vyksta jo socializacija, tada pagrindinės jo teisės yra realizuotos“.
Apie mokyklos išskirtinę reikšmę vaikui kalba ir kasdien su pačiais mažiausiais dirbanti, socialiniuose tinkluose išgarsėjusi pradinių klasių mokytoja Veronika Naumovaitė-Kazilionė. Jos teigimu, mokykla yra vieta, kur vaikai ne tik gauna išsilavinimą, bet ir formuojasi kaip asmenybės.
„Mes, pedagogai, stengiamės, kad mokyklos aplinkoje vaikas, be kita ko, susipažintų su savo teisėmis, suprastų jų vertę. Kalbu, pavyzdžiui, apie teisę į savo saugumą, išsilavinimą, priklausomai nuo amžiaus – į dalyvavimą priimant sprendimus, teisę į saviraišką ir pan. Suprantame, kad turime būti atidūs ir pasirengę reaguoti į bet kokius šių teisių pažeidimus“, – kalbėjo aktyvi mokytoja.
Kada vertėtų sunerimti
R. Stasionienė paaiškino, į kokį mokinio elgesį mokyklos bendruomenei svarbu atkreipti dėmesį.
Ji dėstė, kad lengviausiai atpažįstame fizinį smurtą: kai ant kūno matomos kraujosruvos, nubrozdinimai, pakitusi vaiko eisena ar kiti judesiai pastebimai atliekami per skausmą. Apie vaiko patirtą skriaudą gali pranešti ir emociniai simptomai. Tai yra nerimastingumas, stiprios emocijos, pykčio protrūkiai, liūdesys.
Dėmesį reikėtų atkreipti ir jei vaikas užsisklendžia, vengia dalyvauti bendrose veiklose ar ieškodamas užnugario susiranda vyresnių draugų, jam kyla mokymosi problemų. Jeigu vaikas pradėjo bėgti iš namų ar mokyklos arba nenori eiti namo – tai taip pat sunerimti skatinantis vaiko elgesys. Visa tai kalba apie vaiko sunkumus ir yra tarsi jo pagalbos šauksmas.
R. Stasionienė akcentuoja, kad mokyklos darbuotojams svarbu mokėti pastebėti ne tik vaiko galimai patiriamą fizinį smurtą, bet ir nepriežiūrą. Gal vaikas praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, vėluoja, neturi reikiamų priemonių, gal tėvai nesidomi vaiko ugdymu ar nepalaiko ryšių su mokykla.
Specialistė pažymi, kad atsiskleisti ir pasipasakoti apie slegiančias problemas gali pats vaikas. Tam kartais užtenka tik pasidomėti, kas nutiko, tačiau tai labai svarbu daryti konfidencialioje aplinkoje, labai jautriai ir empatiškai. Dauguma mokyklų, pasak jos, dabar turi psichologus ir jie savo darbą puikiai išmano.
„Suprantama, kad ne visada situacijos paprastos. Kartais tam, kad vaikas atsivertų, reikia laiko, atrasti žmogų, kuriuo vaikas pasitiki, jau yra užmezgęs ryšį su juo. Dažnai apie tai, kas vyksta namuose, vaikui papasakoti yra sunku, nes įprastai vaikas linkęs pateisinti sau artimiausius žmones“, – kalbėjo psichologė.
Ragina patarimo kreiptis į specialistus
V. Naumovaitė-Kazilionė akcentavo dialogo tarp mokytojų, vaikų, tėvų reikšmę, leidžiantį visiems dalintis mintimis ir jausmais, išgirsti vieniems kitus. Ji sakė, kad yra ne vienas būdas, kaip mokytojas gali pasirūpinti vaiku.
„Turėtume reaguoti į situacijas, kuriose yra bet kokio smurto, patyčių apraiškų. Svarbu būti dėmesingiems ir veikti pastebėjus vaiko baimes ar nerimą, susijusius su mokykla, šeima, atkreipti dėmesį į pamokų lankomumą, mokymosi rezultatus. Imtis veiksmų galima bendradarbiaujant su mokyklos psichologais, socialiniais darbuotojais, vaiko teisių gynėjais“, – dalijosi mokytoja.
Pasak R. Stasionienės, neretai mokytojai prisiima labai daug atsakomybės, manydami, kad patys turi išspręsti daugelį ar net visus vaiko sunkumus. Kartais atsiranda nerimas ir yra keliami klausimai, kaip pasikreipus į institucijas visuomenės akyse atrodys mokykla, kaip tai paveiks santykius su vaiko artimaisiais.
„Tačiau dėl tokių dalykų nuogąstauti nereikėtų. Mokytojams ar mokyklos darbuotojams pastebėjus, kad vaikas galėjo būti nuskriaustas, itin svarbu kalbėtis su vaiko teisių gynėjais, konsultuotis. Esame pasirengę reaguoti nedelsiant ir padėti vaikui bei jo šeimai“, – pabrėžė psichologė.
Padėti gali glaudus ryšys
R. Stasionienė akcentavo, kad mokiniui itin svarbu turėti glaudų ryšį nors su vienu mokykloje dirbančiu suaugusiu asmeniu.
„Vaikui svarbus patikimas suaugęs žmogus, kuriuo galėtų pasitikėti, kuris jį visada išgirstų ir tikėtų juo. O suaugusiam būtina tą vaiką besąlygiškai priimti. Kai vaikas išklausomas, ryšys stiprėja, leidžia vaikui patikėti kitam net slapčiausius dalykus“, – pastebėjo vaiko teisių gynėja.
Pasak R. Stasionienės, kurti ryšį galima tik bendraujant. Ji sakė, kad pradinių klasių mokytojai vaiką mato kasdien, beveik visą dieną, ir dažnai jų ryšys būna gana artimas. Visgi, kai prasideda dalykinė sistema, kurti ryšį tampa daug sunkiau. Jai pritarė ir pradinių klasių mokytoja. Pasak jos, pasitikėjimas yra pagrindinis veiksnys, kuris skatina bendrą mokyklos veiklos efektyvumą.
„Kai mokyklos bendruomenė, mokiniai, tėvai vieni kitais pasitiki, tarp jų sklandi komunikacija, tai leidžia siekti bendrų tikslų. Pasitikėjimu grįstas ryšys suteikia teigiamą emocinę būseną bendruomenėje. O sukurti gerą atmosferą, kurioje mokiniai galėtų laisvai bendrauti ir apie kasdienius dalykus, yra tolygu sudaryti sąlygas vaikui būti išgirstam“, – kalbėjo V. Naumovaitė-Kazilionė.
Ji pasidalijo metodais, kuriuos ir pati naudoja, siekdama kurti ryšį su mokiniais. Pasak pedagogės, dažniausiai tai yra žaidimai ir kūrybinės veiklos, kurios, pasak jos, yra puikus būdas įtraukti pradinukus.
„Žaisdami mokiniai bendrauja, lavina socialinius įgūdžius. Kartu su mokiniais kiekvieną dieną turime ryto ratą, kuriame aptariame savo jausmus, išgyvenimus, iškilusias problemas. Taip pat stengiuosi kuo daugiau turėti veiklų, išvykų, edukacijų už mokyklos ribų. Tokios veiklos ir užsiėmimai skatina pradinukus geriau suprasti pasaulį, vysto socialinius ir emocinius įgūdžius bei moko bendrauti su kitais“, – dėstė mokytoja.
Svarbu suprasti vaiko sunkumų kilmę
Visgi, net jei mokykla sukuria saugią ir pasitikėjimu grįstą aplinką, vaikui gali būti reikalinga pagalba, nes sunkumai paprastai kyla šeimoje. Tam yra keletas priežasčių ir jas reikėtų suprasti siekiant tinkamos pagalbos vaikui.
„Kartais suaugusiesiems patogu slėptis už vaiko problemų. Kalbėdami apie vaiko netinkamą elgesį, suaugusieji tarsi apsaugo save nuo atsakomybės kovoti su savo priklausomybėmis, įveikti kitus iššūkius. Vaikai gali jaustis apleisti ir iššaukiančiu elgesiu tai parodyti, kai trūksta dėmesio dėl tėvų užimtumo. Deja, pasitaiko ir sunkumų šeimoje dėl tėvystės įgūdžių stokos. Šiuo atveju tais vaiko advokatais ir gali tapti mokykla“, – įsitikinusi vaiko teisių gynėja.
Tad mokyklos vaidmuo yra itin svarbus, visų pirma pranešant apie vaiko teisių pažeidimus, teikiant mokiniui visokeriopą pagalbą. Ir jei vaikas saugumo neturi namuose, tačiau jį jaučia mokykloje, tai gali apsaugoti nuo paties jauno žmogaus gyvenimą paliečiančio elgesio.
