Visapusė technologijų nauda
Paprašyta palyginti tradicinius ir modernius mokymo įtrankius, Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos anglų kalbos mokytoja Sandra Grinkovienė pastebi nemažai skirtumų.
„Aktyvus mokinių įsitraukimas yra būtinas sėkmingam mokymuisi. Kitaip nei lenta su kreida ir kitos atgyvenusios priemonės, skaitmeninės technologijos leidžia mokiniams atlikti interaktyvias užduotis, eksperimentuoti ir kurti.
Ne mažiau svarbi yra diferenciacija. Modernūs mokymo įrankiai palengvina užduočių parinkimą pagal mokinių poreikius. Mokytojui lengviau individualiai pritaikyti mokymosi procesą ir padėti kiekvienam mokiniui pasiekti geresnius rezultatus“.
Pašnekovė sako, kad technologijų naudojimas mokymo procese ugdo kompiuterinius įgūdžius. „Kartais atrodo, jog vaikai apie kompiuterius žino viską. Toks požiūris nėra teisingas. Jie yra aktyvūs socialinių tinklų stebėtojai ir trumpo vaizdo turinio kūrėjai, tačiau per pamokas įgauna naujų kompiuterinio raštingumo įgūdžių“.
Galiausiai, svarbus ir informacijos prieinamumas. „Skirtingai nei tradiciniai vadovėliai, skaitmeninės priemonės, internetas padeda greitai rasti reikalingą informaciją, gilinti žinias. Tai daro reikšmingą įtaką mokymosi procesui“.
Interaktyvių priemonių svarbą pagrindžia tyrimai
Tarptautinės Japonijos elektronikos bendrovės „Epson“ Baltijos atstovybės vadovas Mantas Nemickas pastebi, kad technologijos, tokios, kaip išmanieji projektoriai, sparčiai populiarėja švietimo įstaigose.
„Vis daugiau ugdymo atstovų įsitikina, kad technologijos klasėse – ne privalumas, o būtinybė. Atlikus mokytojų apklausą, beveik 78 procentai jos dalyvių teigė, kad turint daugiau interaktyviųjų technologijų, mokinius sudominti ir įtraukti tapo gerokai lengviau. Interaktyvieji ekranai suteikia galimybę aktyviau dalyvauti pamokoje, sąveikauti su pateikiama informacija ir dalintis žiniomis.
Pavyzdžiui, vaikai gali rašyti ant ekranų klasės priekyje arba rodyti savo ekranus projektoriuose, kad juos matytų kiti mokiniai. Tai alternatyva tradiciniams mokymosi metodams: patogu tiek individualiam, tiek grupiniam mokymuisi“, – teigia M. Nemickas.
„Tyrimai įrodo, kad interaktyvūs ekranai yra viena efektyviausių priemonių vaikams, jaunimui. Jie suteikia galimybę dar aktyviau įsitraukti ir praktikuotis. Išmanių ugdymo priemonių integravimas lemia geresnius rezultatus. Tai atsispindi tiek tiksliuosiuose, tiek socialiniuose ar humanitariniuose moksluose“, – pabrėžia pašnekovas.
Nei vienas vaikas nelieka nuošalyje
Tradicinė lenta su kreida – praeitis. Išmaniosios technologijos daugeliui tapo nepamainomu ugdymo įrankiu, kurio dėka informacija perteikiama interaktyviau, prikaustant mokinių dėmesį. Tuo įsitikino Vilniaus Antakalnio gimnazijos matematikos mokytoja Inga Jomantienė.
„Kabinete turiu projektorių, išmanųjį ekraną, grafinę planšetę, 32 nešiojamus kompiuterius. Tai įranga, kuri leidžia dirbti interaktyviai. Esant poreikiui, čia ir dabar galiu pabraukti tekstą skirtingomis spalvomis, rasti edukacines programas, pavaizduoti funkcijos grafikus ir atlikti kitus veiksmus, kurie, neturint interaktyvių mokymo priemonių, pareikalautų daugiau laiko ir pastangų“.
Pedagogės teigimu, skaitmeninės technologijos ypač svarbios, kai klasė didelė, o mokinių tempas skiriasi.
„Klasėje kartu mokosi vaikai, turintys specialių ugdymo poreikių. Natūralu, kad mokymosi tempas nėra vienodas. Dalis vaikų mokymosi medžiagą perpranta greitai, nori judėti sparčiau. Tuo tarpu kiti lėčiau rašo, kartais nori stabtelti, kad geriau įsisavintų informaciją. Svarbu kad pamokoje niekam nekiltų diskomforto, suteiktume vienodas galimybes tobulėti, siekti žinių“.
Turint išmanius darbo įrankius, pavyzdžiui, „Epson“ projektorius ir ekranus, pavyksta vienu metu įdarbinti visus mokinius.
„Pamokoje vaikai, kurie juda greičiau, gali peržiūrėti sekančias skaidres, atlikti užduotis, kad nereikėtų laukti. Tiems, kuriems reikalinga pagalba, suteikiu papildomą medžiagą. Mokinių įtraukimu turi pasirūpinti mokytojas, tačiau skaitmeninės technologijos suteikia daugiau galimybių. Jos padidina vaikų susidomėjimą ir palengvina mokymosi procesą. Turint tik paprastą kreidinę lentą ir popierinius vadovėlius, gerokai sunkiau užtikrinti mokinių įtraukimą“, – mano I. Jomantienė.
Mokytojų pastangos ir skaitmeniniai įrankiai pasiteisina
Anglų kalbos mokytoja S. Grinkovienė akcentuoja, kad svarbiausias tikslas jos pamokose – išmokyti mokinius bendrauti anglų kalba.
„Šiuolaikiniai metodai yra orientuoti į mokinį. Svarbu, kad mokinys būtų aktyvus mokymosi proceso dalyvis, o mokytojas atliktų partnerio, patarėjo ar pagalbininko vaidmenį. Technologijų įvairovė suteikia galimybę vaikui aktyviau įsitraukti į mokymosi procesą. Dirbant pagal savo gebėjimus, tinkamu tempu, mokinys patiria asmeninę sėkmę.
Naudojant skaitmeninius įrankius pamokose, net nuobodžius dalykus (gramatiką ar žodyno mokymąsi) pavyksta perteikti smagiau, žaismingiau. Todėl vaikai mokosi greičiau, tampa imlesni.
Integruojant technologijas, pritaikant tinkamus mokymosi metodus, anglų kalbos pamokos padeda ugdyti gyvenimiškus įgūdžius: atsakomybę, laiko planavimą, kritinį mąstymą, sprendimų priėmimą. Vaikai mokymąsi susieja su gyvenimiška patirtimi“, – džiaugiasi S. Grinkovienė.
Pedagogė I. Jomantienė pastebi, kad matematika – sudėtingas dalykas, kuris gali išvarginti mokinius. „Kiekvieną pamoką stengiuosi pateikti įdomiai, užkabinti, susieti su vaikų kasdienybe. Pavyzdžiui, pernai mokinius nustebinau ekrane pateikusi kreivę, nubrėžtą pagal pasaulio futbolo čempionate įmuštą gražiausią įvartį.
Projektoriai, skaitmeninės lentos ir kitos interaktyvios technologijos šiuo aspektu yra nepakeičiamas darbo įrankis. Tačiau svarbu nepamiršti, kad įtraukios pamokos reikalauja ir didelio mokytojo pasiruošimo. Kai vaikai padėkoja už sunkią pamoką, domisi, aktyviai dalyvauja užsiėmimų metu, supranti, kad pastangos pasiteisina su kaupu“, – įsitikinusi pašnekovė.
