Pasak „Erudito“ licėjaus pagrindinio ugdymo vadovės Kaune bei verslumo ir ekonomikos mokytojos, šių dalykų vaikai mokyklose turėtų būti mokomi jau nuo pradinių klasių, o verslumo pamokos jiems ne mažiau svarbios už lietuvių kalbą ar matematiką.
K.Celiešiūtė papasakojo, kokias idėjas savo galvose nešiojasi šiandieniniai moksleiviai ir kokių šedevrų jiems pavyksta sukurti, kai ugdymo įstaigoje jiems sudaromos tinkamos sąlygos bei aplinkybės.
Ugdo esmines kompetencijas
„Erudito“ licėjuje vaikai verslumo paslaptis gvildenti pradeda dar pradinėse klasėse. Kaip teigė K.Celiešiūtė, iš pradžių moksleiviai sužino, kas yra finansinis raštingumas, su „kuo jis valgomas“, o vėliau, nuo penktos klasės, vaikai lanko ir verslumo pamokas.
„Ar ne per anksti?“, – paklausėme K.Celiešiūtės, ir sulaukėme greito bei užtikrinto atsakymo.
„Nuoširdžiai suabejočiau. Pirmiausia, reikėtų išskirti verslumą kaip verslo darymą ir verslumą kaip asmenines kompetencijas, gebėjimus. Ką mes darome – tai yra gebėjimų ir informacijos mišinys apie patį verslą.
Tai yra svarbu, nes būtent jaunas žmogus susiduria su klausimu, ar aš pradėsiu verslą, būsiu verslininkas, bet paskui gaunasi taip, kad tai neįvyksta“, – aiškino ekonomikos ir verslumo mokytoja.
Specialistės teigimu, verslas yra ne vien „pinigų darymas“, bet ir pridėtinės vertės kūrimas visuomenei, savo bendruomenei ir pačiai Lietuvai.
„Gebėjimų mes visi turime – juos galime ir išsiugdyti, bet pagrindinis dalykas yra rizikos numatymas ir nebijojimas rizikuoti. Tai yra pagrindiniai dalykai, lemiantys verslo sėkmę. Dažniausiai verslininkai ir turi to potencialo nebijoti suklysti.
Mūsų mokykloje nuo 5 klasės mokiniai yra supažindinami su pačia verslo sistema, kaip kurti verslą – tai reiškia, kad jie praeina rinkodaros, konkurencijos analizes, jie turi sukurti produktus, turi įvertinti, kodėl mano produktas yra geresnis nei kitas, pasilyginti juos, nustatyti kainą, suskaičiuoti kaštus, kokia yra konkurencija, kaip rinkoje reguliuojama, kaip pozicionuoji savo produktą.
Tai ne tik verslo idėjos, bet dažniausiai einame per tai, kaip išanalizuoti tam tikrų produktų problemą, kaip ją identifikuoti ir pateikti sprendimą. Ir realiai po 6 savaičių visi mokiniai nuo 5 iki 10 klasės turi pristatytą verslo idėją bendruomenei su visais aspektais – koks tai produktas, kokią problemą sprendžia, kodėl jį pasirinko, kokie kaštai, kokia pardavimo kaina, kokie konkurentai, kas yra vartotojai.
Ir tai vaikai daro nuo 5 iki 10 klasės, kiekvienais metais, pagal skirtingas idėjas. Kartais tai būna socialinio verslo idėjos, kitais metais jie gali pasirinkti ką nori patys, dar kitais buvo ir žalioji ekonomika. Temų yra labai daug – žiūrime, ką mūsų komanda mato kaip prioritetus“, – dėstė K.Celiešiūtė.
Mokytoja pasakojo, kad verslumo paslaptis gvildenantys moksleiviai mokomi dirbti komandoje, nuolat turi ieškoti sąlyčio taškų su savo komandos nariais, mokosi argumentuotai pagrįsti ir apginti savo nuomonę, numatyti, kas bus toliau, jei tavo planas neįvyks arba įvyks ne taip, kaip planuoji.
„Tad įvedamas strateginis, kritinis mąstymas, bendrosios kompetencijos – komunikavimas, bendradarbiavimas komandoje“, – aiškino pašnekovė.
Idėjos vėliau tampa net tikrais verslais
Nors visi „Erudito“ licėjaus mokiniai niekad nenutolsta nuo verslumo temų, K.Celiešiūtės manymu, apskritai vaikai apie tai turėtų sužinoti kuo anksčiau.
„Tai yra kompetencijos, nuo ko viskas ir prasideda, o tas kompetencijas mokykloje tikrai reikia ugdyti, kad vaikai gebėtų išsigryninti savo idėjas, dirbti kartu, pateikti jas. Tai yra tos kompetencijos, kurių jiems reikės visą gyvenimą.
Nebūtinai reikia verslo idėjos, nors pas mus pradinukai ir daro tokius dalykus. Jiems pakankamai puikiai sekasi, nors ir nesakau, kad labai lengva. Bet vaikams kurti yra labai įdomu. Gal jie ir nemoka vartoti kažkokių tikslinių sąvokų, bet jie supranta, apie ką šnekama.
Tos verslumo kompetencijos – prisiimti lyderystę, prisiimti pagrindinio vedlio rolę – yra labai svarbios mūsų visuomenėje, mūsų Lietuvos visuomenėje šiandien, nes tai yra tikrai reikalingi dalykai tam, kad vaikai nebijotų kurti“, – kalbėjo „Erudito“ licėjaus verslumo ir ekonomikos mokytoja.
Pasak K.Celiešiūtės, yra ir tokių pavyzdžių, kai 5-oje ar 7-oje klasėje moksleivių verslo idėjos vėliau iš tiesų užauga į didelius ir gražius projektus.
„Labai žavu yra tai, kad paskatinti vaikai nebijo surizikuoti, o čia yra didžiausia vertė. Žavu, kaip 10-oje ar 11-oje klasėje jie ateina su savo idėjomis, kurias gali plėtoti ir ugdyti net pabaigę mokyklą. Čia turbūt yra svarbiausias taškas, kodėl mes tai darome.
Prie verslumo ugdymo paraleliai yra susitikimai su verslininkais, motyvacinių laiškų rašymai. Mes šnekame apie lyderystę, kas ir koks yra lyderis, kuo jis išsiskiria nuo kitų žmonių. Matome, kad lyderiai yra tie vedliai, kurie veda visą komandą, ir vaikuose reikia tą pažadinti, kad ir aš galiu būti tuo lyderiu. Viskas yra pasiekiama“, – įsitikinusi mokytoja.
Paklausta, kas ją mokykloje ir pačią iki šiol labiausiai nustebino, ji išskyrė kai kurias moksleivių iniciatyvas.
„Mane nustebino penktokų, šeštokų darbai. Turėjome tokią temą – per socialinį verslą paliesti grupes, kurioms reikia pagalbos, kad visuomenė būtų laiminga ir darni. Tai man labai patiko, kad penktokai ir šeštokai kūrė aplikacijas vaikams, kuriems sunkiau sekasi įsitraukti į mokymo procesą.
Labai gerai atsimenu, kaip visa klasė sugalvojo kurti skirtingų dalykų platformėles, kurios padeda vaikams, turintiems disgrafiją, greičiau įsisavinti tekstą, tą medžiagą, kurią reikia turėti pamokose. Ar tai būtų skaitiniai, ar lietuvių kalbos taisyklės. Bet jie tai padarė taip žaismingai, kad ir patys sako: „Mokytoja, nesitikėjom, kad taip gausis ir kad bus taip įdomu!“
Tai reiškia, kad per kūrybą sužadinant vaikų smalsumą ir motyvaciją, galima sukurti labai daug dalykų. Šiais metais mūsų mokyklos penktokai ir šeštokai kuria programėlę apie tai, kaip sudėti visą turinį ir palengvinti programas vaikams, kad jie nenaršytų po visą internetą, o viską rastų vienoje vietoje“, – dėstė K.Celiešiūtė.
Nori įkvėpti nebijoti ir eiti pirmyn
Dar viena graži vaikų idėja, kaip prisiminė mokytoja, susijusi su tvarumu ir maisto švaistymu.
„Vaikai, matydami valgykloje išmetamą maistą, kuris yra nesuvalgomas, sukūrė platformą: kai tu ateini į valgyklą, gali pasirinkti, ką iš šiandienos meniu tu valgysi – susidėti sau porciją, ir atėjus tau pertraukos metu paruošia tą porciją, kurios tu nori.
Pavyzdžiui, pasirenki, kad valgysi balandėlį ir bulvių košę, arba bulvių košę ir salotas, kad į lėkštę nebūtų sudėta visa porcija, o tik tai, ko žmogui reikia“, – pavyzdį pateikė K.Celiešiūtė.
Ekonomikos ir verslumo mokytojos teigimu, šiandieniniai vaikai yra labai stipriai pažengę informacinių technologijų (IT) srityje, nors labai daug priklauso ir nuo mokytojų, kuriuos šie sutinka savo kelyje.
„Svarbu sudaryti sąlygas, kad vaikai nueitų pas mokytojus patys ieškodami sau atsakymų, kaip vieną ar kitą dalyką padaryti. Būtent čia ir yra didžiausia projektų vertė, kad būtent jie nebijotų eiti pas mokytojus ir ieškoti atsakymų. Kad nelauktų, kol padės, bet pačiam ieškoti tos informacijos.
Ir taip jie sukuria tas programėles, daug žaidžia ir yra labai labai protingi“, – pabrėžė K.Celiešiūtė.
„Erudito“ licėjaus pedagogė įsitikinusi, kad jauną žmogų labai svarbu „užkabinti“, kad šis nebijotų eksperimentuoti, rizikuoti, drąsiai ieškotų savo kelio ir bandytų įvairius sprendimus.
„Per savianalizę ir savirefleksiją jie gauna dar daugiau informacijos ir savęs pažinimo“, – pridūrė pašnekovė.
Pati K.Celiešiūtė prisipažino, kad ją darbe ir kasdienybėje į priekį veda noras vaikams įskiepyti laisvę kurti, laisvę nebijoti. Pasak jos, svarbu nebijoti ir suklysti.
„Svarbu nebijoti eiti į priekį, nebijoti prisidėti prie bendro gėrio. Jeigu aš sukuriu darbo vietą, kažką gražaus bendruomenei, mūsų visuomenė nuo to tik gražėja“, – įsitikinusi „Erudito“ licėjaus mokytoja.
