„Kyla klausimas. Ar mes esame teisinė valstybė, europinė valstybė? Tai retorinis klausimas. Bet manau, kad visą tai išgirdęs prezidentas netoleruos situacijos, kur mes panašūs ne į europinę šalį, bet atsiprašau, į bananų respubliką“, – protesto prie Prezidentūros metu kalbėjo W.Tomaszewskis.
„Tik bananų respublikoje, be išimties ratifikuotos konvencijos, yra neišpildomos. Tik bananų respublikose, be teisės leidimo, be institucijų leidimų, naudojamas šantažas, kad įvesti lietuviškas klases mokyklose“, – aiškino jis.
W.Tomaszewskis pabrėžė, kad Užsienio reikalų ministerija privalo užtikrinti tautinių mažumų apsaugos konvencijos veikimą Lietuvoje, o konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis vykdo politiką prieš rusiškas ir lenkiškas mokyklas.
„Būtent ta ministerija, tas ministras – ponas Landsbergis, kuris kovoja prieš mūsų prezidentą ir neužtikrina įsipareigojimų vykdymo. Mes dar prieš 24 metus pasirašėme ir be išlygų ratifikavome tautinių mažumų konvenciją. Padarėme, bet nerealizuojame. Tai yra veidmainystė“, – kalbėjo LLRA-KŠS pirmininkas.
„Ir dėl to mes šiandien protestuojame. Prieš URM politiką, prieš Gabrielių Landsbergį. Būtent Landsbergio Vyriausybė registravo šias gaires, kad naikinti tautinių mažumų mokyklas“, – akcentavo jis.
Anot europarlamentaro, „Landsbergio nacionalistai“ siekia, kad rusiškų ir lenkiškų mokyklų Lietuvoje neliktų.
„Viskas prasidėjo nuo rusiškų mokyklų uždarymo. Žinoma, mūsų „broliai“ nacionalistai nori viską nurašyti ant karo ir dėl to mokyklas uždarinėti, bet buvo pokalbiai, kad jau mėnesį po karo, uždarys 2 lenkiškas mokyklas. (...) Ir mes suprantame, kad vakar buvo rusiškos mokyklos, rytoj lenkiškos. Todėl, kad tikslas vienas. Landsbergio nacionalistų tikslai yra, kad tokių mokyklų apskritai nebūtų. Bet su tuo mes nesutinkame“, – sakė W. Tomaszewskis.
„Mes neturime įrodyti, kad šios mokyklos turi egzistuoti. Tai oponentai turi įrodyti, surasti aspektus, dėl kurių šias mokyklas reiktų uždaryti“, – pabrėžė jis.
Prašo G.Nausėdos paramos
W.Tomaszweskis tikino, kad protestas yra rengiamas prie Prezidentūros, nes tautinės mažumos palankiai vertina šalies vadovą ir tikisi jo pagalbos dėl rusiškų ir lenkiškų mokyklų klausimo.
„Organizuojame protestą prie Prezidentūros, nes tautinės mažumos prezidentą myli. Pražygiavome pagrindinėmis Vilniaus, senosios mūsų sostinės, gatvėmis, kad primintume prezidentui, jog kaip mažumas teigiamai vertinantis vadovas, jis turėtų užtikrinti, jog nebūtų vykdomas neteisingumas prieš mus“, – sakė LLRA-KŠS vadovas.
„Prezidentas palankiai žiūri į tautines mažumas. Jis vykdo programas, kurios garantuoja mūsų teises, bet yra Vyriausybė, atskiros savivaldybės, kur dominuoja nacionalistai. Ir mes čia, būtent prie Prezidentūros, prašysime šalies vadovo paramos ir pagalbos“, – teigė europarlamentaras.
Lenkų sąjunga šeštadienį organizavo eitynes ir mitingą dėl padėties tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje.
Keli šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų Lietuvos mokyklų, būriavosi Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo. Susirinkusieji laikė plakatus su užrašais „Konservatoriai nekurstykite nesantaikos“, „STOP tautinių mažumų mokyklų diskriminacijai!“, „Pedagogų bauginimui ir mobingui – ne!“, „Sostinės savivaldybės valdžia mobinguoja mokyklų direktorius?“, „URM privalo užtikrinti tautinių mažumų apsaugos konvencijos vykdymą Lietuvoje“, „Wszytskie języki są pięknie – ojczysty najpiękniejszy!“ (liet. Visos kalbos gražios – gimtoji pati gražiausia!). Dažnas rankose nešėsi ir Lenkijos vėliavas.
Minioje taip pat buvo galima pastebėti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos simbolikos, eitynėse dalyvavo ir šios politinės jėgos atstovai – partijos pirmininkas W.Tomaszewskis, Jaroslavas Narkevičius, Seimo narė Rita Tamašunienė.
Protestuotojai vidurdienį pradėjo žygiuoti link Vyriausybės bei baigė eiseną prie Prezidentūros, kur ir vyko planuotas mitingas.
Parašė rezoliuciją prezidentui: prašo stabdyti prastus ministerijos sprendimus, atstatydinti Vilniaus vicemerą
Daukanto aikštėje susirinkę aktyvistai parengė ir rezoliuciją prezidentui Gitanui Nausėdai, kurią įteikė dar penktadienį. Dokumente teigiama, kad „pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo prieš tautinių mažumų mokyklas rengiamos kampanijos, kurioms uoliai vadovauja valdančiajai koalicijai atstovaujantis Vilniaus vicemeras, o įgyvendina – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“.
Rezoliucijos autoriai reikalauja, jog būtų atsisakyta planų keisti tautinių mažumų mokyklų modelį. Taip pat prašoma parengti atitinkamas ugdymo programas ir paruošti vadovėlius, organizuoti kursus mokytojams, užtikrinti vienodas galimybes mokiniams pasirengti valstybiniam lenkų kalbos egzaminui.
Tarp reikalavimų – ir prašymas didinti tautinių mažumų mokyklų finansavimą bent ketvirtadaliu.
ELTA primena, kad po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, kovo viduryje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija viešai diskusijai pateikė savo siūlymus, tarp kurių – raginimai didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą didinti savivaldybių savarankiškumą.
G.Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Visgi, vėliau ministras patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų neplanuojama.
