„Kasdien dirbant su studentais, matyti, jog pokytis – akivaizdus. Išskirti vieną pasikeitusio studento paveikslo priežastį sudėtinga. Manau, kad tam nemažai įtakos turi pamažu gerėjantis studentų finansinis raštingumas: studentai pradeda anksčiau dirbti, domisi trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis investicijomis, o planuodami savo finansus žvelgia į ilgalaikę perspektyvą.
Praėjusiais metais kartu su kitais Vilniaus kolegijos (VIKO) ekspertais atliktas tyrimas parodė, jog dabar jaunimo finansinis raštingumas yra geresnis apie 10 proc., lyginant su tuo, koks buvo prieš 5 metus“, – sako dr. Irena Danilevičienė, VIKO Apskaitos katedros vedėja, docentė.
Dėstytoja prisimena, kad prieš 10 metų iš mokyklų į aukštojo mokslo institucijas atėję studentai visas jėgas stengdavosi atiduoti mokslams: „Dirbti dažniausiai jie pradėdavo tik baigę bakalauro studijas ar paskutiniuose kursuose. Jie žinojo, kad baigę studijas, galės rasti darbą pagal specialybę. Todėl didelio dėmesio finansų valdymo žinių įgijimui ir šių įgūdžių tobulinimui jie neskyrė.“
Šiandien, anot dr. I. Danilevičienės, situacija –visai kitokia. Studentai pradeda dirbti jau pirmame kurse. „Dėl pakitusių gyvenimo sąlygų studentams jau studijų metu atsiranda poreikis patiems susimokėti už pragyvenimą – maistą, būsto nuomą ir kt. Neretai jie net neturi kitos išeities kaip tik dirbti, jei nori save išlaikyti ir būti savarankiški. Todėl jau nuo mažų dienų dauguma būsimų studentų savo tėvų yra mokomi naudingų finansų valdymo įgūdžių, kad galėtų ateityje tinkamai paskirstyti bei kontroliuoti savo išlaidas ir uždirbtus pinigus“ – įsitikinusi dėstytoja.
Studentai pasakoja, kad daugiausia išlaidų per mėnesį pareikalauja maistas, būsto nuoma, drabužiai ir, žinoma, pramogos. Pinigines taip pat retkarčiais tenka paploninti norint įsigyti naują telefoną ar kompiuterį, su kuriais būtų patogiau ne tik mokytis, bet ir dirbti.
„Skatinamoji stipendija už gerus pažymius šiuo metu siekia maždaug 80 eurų per mėnesį. Nors ją gauti smagu, bet pragyventi iš jos, akivaizdu, nepavyks. Todėl tenka ieškoti papildomų būdų užsidirbti ar sutaupyti“, – pasakoja antro kurso studentas Grantas, VIKO studijuojantis finansus.
Be to, dr. I.Danilevičienė pastebi, kad studentų finansinio raštingumo lygis per paskutiniuosius 10 metų labai pakito ir dėl stipriai pasikeitusių aplinkybių: „Buvo pandemija, augo kainų lygis, infliacija, keitėsi atliekamų darbų specifika, todėl daugelis studentų buvo tiesiog priversti ieškoti būdų kaip įgyti daugiau žinių apie finansų valdymo galimybes: taupymą, investavimą, kaupimą, skolinimą ir kt.“
Anot dėstytojos, šiandien studentai ne tik pradeda anksčiau dirbti bei valdyti savo finansus, bet ir investuoja ar kuria savo verslus. „Vienas iš įvykių, privertusių suprasti, jog šiuolaikiniai studentai į finansus žvelgia kitaip, buvo kolegijoje vykęs studentų susitikimas su kviestiniais svečiais iš verslo pasaulio. Jo metu jaunuoliai aktyviai teiravosi apie investavimo ir tarpusavio skolinimosi platformų pritaikymo praktikoje galimybes. Jiems buvo įdomu, kaip netradiciniais būdais būtų galima gauti finansinę grąžą. Prieš 10 metų tokių klausimų studentai tikrai nekeldavo“, – patirtimi dalinasi dėstytoja. Šiuo metu VIKO finansų studijų programos antrame kurse besimokantys studentai teigia, jog jiems itin įdomu ne tik tai, kaip gauti gerai apmokamą darbą, bet ir įgyti žinių, kurios ateityje leistų pasirinkti tinkamiausius investavimo instrumentus.
Studentė Rugilė pasakoja, kad jau dabar yra įsigijusi obligacijų, ateityje taip pat turi ambicingų planų: „Šiuo metu taupau pirmajam savo būstui Vilniuje. Pažvelgus į dabartines nuomos kainas, nesinori kažkam kitam mokėti savo pinigų. Verčiau investuoti ir įsigyti nuosavą būstą. Jei ateityje likimas lems, jog jame pati negyvensiu, visada jį bus galima išnuomoti ar parduoti.“
Jai antrina ir Grantas, teigiantis, jog ateityje tikrai svarsto savo pajamų neapriboti vien gaunamu atlyginimu – papildomos finansinės grąžos sieks gauti investuodamas į akcijas ar obligacijas.
„Jau nuo pirmojo studijų kurso domiuosi įvairiais galimais investavimo instrumentais. Ateityje norėčiau juos efektyviai išnaudoti ir taip padidinti savo pajamas. Tiesa, žinau, kad prieš tai dar vertėtų įgyti daugiau žinių finansinio raštingumo srityje. Būtent dėl to ir pasirinkau finansų studijas VIKO“, – pasakoja Grantas.
Kad studento paveikslas per dešimtmetį pasikeitė, anot dr. I.Danilevičienės, rodo ir tai, kad beveik kasmet atsiranda studentų, kurie sėkmingai pradeda savo verslą.
„Analizuojant 5 metų laikotarpio duomenis matyti, kad kasmet apie 5–10 proc. jaunuolių pradeda dirbti savarankiškai ir kuria savo nuosavą verslą. Jauni žmonės vis labiau nori rūpintis savo ateitimi, kad nepritrūktų lėšų sumokėti mokesčius, taupyti ar investuoti. Prieš 10 metų tai tikrai nebuvo dažni atvejai, todėl labai džiugu, kad laikui bėgant jaunimas aktyviai domisi galimybėmis investuoti pinigų į savo ateities poreikių patenkinimą ir patys steigia verslus.“
Daugiau informacijos apie Ekonomikos fakulteto studijas Vilniaus kolegijoje galite rasti: https://ekf.viko.lt/stojantiesiems/studiju-programos/
