Universiteto atstovai aiškina, kad tokių veiksmų aukštoji mokykla ėmėsi ir dėl pačių ukrainiečių, tačiau apie šią situaciją portalui lrytas.lt papasakojusi Islandijos universiteto profesorė ir garbės konsulė Inga Minelgaitė įsitikinusi, kad toks sprendimas šiandieniniame geopolitiniame kontekste atrodo „mažų mažiausiai keistas“.
Dėl to ji net pasitraukė iš KSU tarybos, kuriai iki šiol priklausė.
Priežasčių ieško giliau
„Aš turiu tvirtą nuomonę šiuo klausimu, jos nebijau, stoviu už Lietuvą ir manau, kad su tam tikrais sprendimais mes šaudome sau į kojas“, – sakė I.Minelgaitė.
Islandijoje gyvenanti ir dirbanti profesorė, sužinojusi, kad jau netrukus kai kuriose KSU studijų programose kai kurios paskaitos bus dėstomos rusų kalba, bendradarbiavimą su universitetu nutraukė.
„Pristatydama šį pokytį, KSU įvardijo strategiją pritraukti į Lietuvą rusiškai kalbančius studentus. Turint galvoje šiandieninę geopolitinę situaciją, toks sprendimas yra mažų mažiausiai keistas.
„Ukrainiečių korta“ buvo tik antrasis argumentas. Jei pagalba ukrainiečiams būtų buvusi „pirmoji korta“, vis tiek dėstymas rusų kalba būtų kvestionuotina priemonė, remiantis kitų mokymų įstaigų jau turima patirtimi, pačių ukrainiečių nuomone, o svarbiausia – strategine mūsų valstybės kryptimi ir bendradarbiavimo prioritetais“, – portalui lrytas.lt aiškino profesorė.
Pernai Islandijos universitete I.Minelgaitė ir pati įsteigė naują magistro programą anglų kalba, kurioje taip pat galėtų mokytis ukrainiečiai, tačiau tikino apie rusų kalbą net nesusimąsčiusi.
„Nė jokios kalbos nebuvo, kad čia rusų kalba būtų. Ruošdama savo programą atlikau keletą fokus grupių su ukrainiečiais, kad išsiaiškinčiau lūkesčius. Šiose grupėse net keli ukrainiečiai pakartojo frazę „ir norėčiau priminti, kad rusų kalba nėra ukrainiečių kalba“.
KSU sako, kad mes dvejus metus jiems leisime kalbėti rusiškai, o tada staiga, trečiais ir ketvirtais metais, tie patys ukrainiečių studentai staiga pradės mokytis dalykų angliškai.
Praktikoje tokios metodikos nėra taikomos. Nesuprantamas tampa ir pačios programos identitetas. Ir tada aš pradedu kvestionuoti tikslą, kiek tai iš tiesų yra apie ukrainiečius“, – svarstė specialistė.
Pasak Islandijos universiteto profesorės, šalia vykstant karui esminių vertybių pamiršti negalima, o tokie ugdymo institucijų sprendimai kelia labai daug dviprasmybių.
„Kaip Lietuvos garbės konsulė Islandijoje ir Lietuvos pilietė labai pritariu Lietuvos strateginėms kryptims, kurios dar labiau išsigrynino per pastaruosius dvejus metus. Šiame kontekste „rusiškų salelių“ steigimas Lietuvoje tikrai nėra viena iš krypčių.
Gyvename laikotarpyje, kuomet mūsų žodžiai, veiksmai ir darbai negali turėti dviprasmiškumų. KSU yra institucija, turinti pilną teisę daryti pasirinkimus, tačiau šis KSU sprendimas nebuvo suderinamas su mano vertybėmis bei turimomis žiniomis apie ukrainiečiams skirtų programų sėkmingą įgyvendinimą.
Vertybiniai nesutarimai yra žinoma panašių „išsiskyrimų“ priežastis. Dramatizuoti to nereikėtų“, – savo sprendimą pasitraukti iš KSU valdybos paaiškino I.Minelgaitė.
Tikslas – ne tik ukrainiečiai
Savo ruožtu KSU atstovai portalui lrytas.lt atsiųstame atsakyme aiškino, kad tarptautiškumo užtikrinimas ir skatinimas yra vienas iš pagrindinių šio universiteto prioritetų, todėl, pasak jų, beveik visos šiuo metu vykdomos studijų programos, išskyrus teisės studijų programą, organizuojamos lietuvių ir anglų kalbomis arba tik anglų kalba.
Visgi artimiausiu metu, KSU atstovų teigimu, planuojama pasiūlyti dvikalbes studijų programas, kurių principas bus toks, kad pirmieji studijų semestrai organizuojami geriau stojančiojo mokama kalba (rusų), tačiau kartu intensyviai bus mokomasi anglų kalbos, kad vėlesniais semestrais studijos būtų tęsiamos ir baigiamieji darbai būtų rengiami bei ginami jau anglų kalba.
„Idėja pasiūlyti tokias dvikalbes studijų programas kilo atsižvelgiant į tokio tipo programų poreikį, pastebėtą bendraujant su potencialiais stojančiaisiais apsilankymų Lietuvoje veikiančiose ukrainiečių mokyklose metu, išanalizavus vykdomų motyvacinių pokalbių su stojančiaisiais informaciją, diskutuojant su už užsieniečių integraciją atsakingais asmenimis, taip pat analizuojant ir kitų universitetų patirtį“, – rašoma portalui lrytas.lt pateiktame atsakyme.
KSU planuoja pasiūlyti dvi tokias bakalauro studijų programas – neslepiama, kad jos būtų orientuotos ne tik į potencialius studentus iš Ukrainos, bet ir į studentus iš kitų Rytų partnerystės ir Centrinės Azijos šalių.
„Šiuo metu KSU studijuoja keturi studentai iš Ukrainos, tačiau manome, kad ateityje jų skaičius galėtų ir turėtų didėti.
Tikimės, kad mūsų organizuojamos studijos leis paskatinti jaunus žmones likti Lietuvoje ir padės sudaryti sąlygas jiems greičiau ir sėkmingiau integruotis Europos aplinkoje, kurioje vyrauja profesinė anglų kalba“, – aiškino universiteto atstovai.
Studijos ukrainiečiams – tik anglų kalba, kiti prabyla net lietuviškai
Portalas lrytas.lt pasiteiravo ir kitų aukštųjų mokyklų, kokia kalba pas juos mokosi į Lietuvą atvykę studentai iš Ukrainos. Kaip nurodė Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovas Mantas Lapinskas, rusų kalbos šioje aukštojoje mokykloje nėra.
„Kauno technologijos universitete studentai iš Ukrainos studijuoja anglų kalba dėstomas studijų programas, rusų kalbos įvesti KTU neketina.
Taip pat šiuo metu turime du ukrainiečius, kurie baigė lietuviškas mokyklas ir šiuo metu studijuoja lietuviškai dėstomose studijų programose“, – aiškino jis.
Anglų kalba ukrainiečiai taip pat mokosi ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje.
„Programa „Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas“ yra registruota Studijų kokybės ir vertinimo centre, kaip programa, kurią galima studijuoti lietuvių ir anglų kalbomis.
Dėl to net nekilo abejonių, kad pakviesime ukrainiečius rinktis šią programą, nes kartu įgyjama pradinio ugdymo pedagogo kvalifikacija ir ankstyvosios anglų kalbos mokytojo kvalifikacija. Švietimo akademijoje mes siūlome šiuo metu būtent šią programą.
Taip pat, kalbant apie antrosios pakopos studijas, siūlome Švietimo vadybos programą anglų kalba kartu išduodant UNESCO Tarptautinio švietimo biuro (angl. IBE – International Bureau of Education) sertifikatą“, – aiškino Edukologijos tyrimų instituto docentė Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė.
Pasak jos, šiandien ukrainiečiai taip pat yra aktyviai įtraukti į Švietimo akademijos ir joje veikiančio Ukrainos centro veiklas.
„Jau antrą semestrą studentai mokosi lietuvių kalbos ir jiems tai puikiai sekasi. Greta studijų, kaip ir kiti ugdymo krypties studentai, ukrainiečiai vyksta į pedagogines praktikas, kurias gali rinktis ir atlikti mūsų partnerinėse mokyklose“, – pažymėjo I.Tandzegolskienė-Bielaglovė.
VDU Švietimo akademija prieš metus taip pat atsisakė rusų, kaip pasirenkamosios užsienio kalbos.
„Priežastys tam buvo kelios: pirmiausia tai, kad universitete didžiąja dalimi studentai rinkosi šalia anglų kalbos studijuoti prancūzų, vokiečių kalbas, ir vis pasigirsdavo prašymas praplėsti kitų kalbų pasirinkimą.
Kitas aspektas buvo tai, kad tiesiog atsisakant vienos kalbos, reikia siūlyti alternatyvų, tai buvo priimtas sprendimas ruošti ispanų kalbos mokytojus. (...)
Žinoma, kalbant apie mokyklas, jeigu mokiniai nesirenka rusų kalbos, tačiau mokytojų, mokančių šią kalbą, yra, tai dažniausiai jiems pasiūloma pasirinkti persikvalifikavimo studijų modulį, kad įgytų kitos kalbos arba kito dalyko mokytojo kvalifikaciją.
Kitiems studijų metams siūlysime dar vieną specializaciją, kurioje bus ruošiami lenkų kalbos ir anglų kalbos mokytojai“, – aiškino VDU Švietimo akademijos docentė dr. Vaida Jurgilė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, 2023–2024 m. m. Lietuvos universitetuose ir kolegijose studijuoja 2,1 tūkst. ukrainiečių.
Šių metų pradžioje Vyriausybė patvirtino sprendimą ukrainiečių studijoms šiemet iki rugsėjo mėnesio skirti daugiau kaip 4 mln. eurų.
Iš jų beveik 3,7 mln. eurų skiriama pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisųjų studijų programų studentams. Likusios lėšos – daugiau kaip 350 tūkst. eurų – skiriamos antrosios pakopos (magistro) studentams.
Kaip sutarta su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, valstybės biudžeto lėšomis apmokama 60 proc. ukrainiečių, studijuojančių pirmosios pakopos ir vientisosiose studijose, norminės studijų kainos. Likusią kainos dalį padengia aukštosios mokyklos. Antrosios pakopos studijų studentams valstybė dengia visą studijų kainą.
Ukrainiečių studentams kas mėnesį skiriamos ir stipendijos pagrindiniams jų pragyvenimo poreikiams padengti bei studijų reikmėms naudojamoms priemonėms įsigyti.
