Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėja bendrojo ugdymo klausimais Agnė Liucilė Grickevičė naujienų portalo lrytas.lt kovo 1 organizuotoje konferencijoje „Švietimo kodas“ pastebėjo, kad gyvenimo įgūdžių programa praėjusiais metais medijų dėmesyje išsilaikė rekordiškai ilgai.
Pasak jos, ministerija labai džiaugėsi, kai apie šią programą pasisakė tėvų, nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokslininkai ar mokytojai. Tačiau ŠMSM atstovė išskyrė, kad dažniausiai apie tai kalbėjo politikai.
„Į kairę ir į dešinę buvo svaidomasi įvairiomis programos tekstų nuotraukomis, srautais tekėjo dezinformacija, buvo ištraukiamos atskiros dalys iš rekomendacijų ir, deja, visame tame komunikaciniame triukšme mažiausiai dėmesio buvo skiriama realiam, tikram programos turiniui.
Dar mažiau buvo kalbama apie tai, kodėl šios programos reikia mūsų vaikams“, – vaizdą brėžė ministro patarėja.
A.L.Grickevičės teigimu, pati gyvenimo įgūdžių programa nebuvo parengta nei per dieną, nei per savaitę ar mėnesį.
„Parengiamieji darbai prasidėjo 2019 metais. Įvyko nesuskaičiuojama galybė diskusijų, įvairius siūlymus teikė tiek vyriausybinės, tiek nevyriausybinės organizacijos, pavieniai asmenys, medikai, įvairūs pareigūnai.
Su visais buvo diskutuota, kol galiausiai gimė toks programos variantas, koks yra šiandien. Prieš tai skirtingos programos redakcijos buvo šešis kartus pateiktos derinimui su visuomene. Po paskutinio derinimo jokių pastabų nebuvo“, – vardijo švietimo ekspertė.
Ministro patarėja akcentavo, kad nepaisant to, patvirtinus programą ji „visu garsu sugrįžo į eterį“.
Dalijosi neraminančia statistika
A.L.Grickevičė džiaugėsi, kad apskritai programa yra vertinama gerai, o mokyklų vadovai dėl jos sulaukia ir padėkų.
„Kai programa prasidėjo, nebeliko to nerimo, kuris buvo sukurstytas viešojoje erdvėje. Programa yra grįsta ne nuomonėmis ar prielaidomis, o mokslu, ir aprėpia vaikams svarbias temas.
Į programą įeina tokios temos kaip socialinis ir emocinis ugdymas, psichoaktyvių medžiagų vartojimo, patyčių ir smurto, savižudybių prevencija, žmogaus sauga ir elgesys ekstremalių situacijų atveju, pirmoji pagalba, sveikatos ir lytiškumo ugdymas“, – vardijo ministro patarėja.
Kalbėdama, kodėl šios temos yra įtraukos į gyvenimo įgūdžių programą, A.L.Grickevičė pasitelkė statistiką.
„Vienas pagrindinių argumentų prieš gyvenimo įgūdžių programą buvo, kad joje radosi temos, kurios priklausytų šeimai. Tačiau buvo pamirštas vienas svarbus faktas – šeimos Lietuvoje yra labai skirtingos.
Jeigu pasižiūrėtume į Lietuvos statistikos departamento duomenis, šalyje yra virš septyniolikos tūkstančių socialinę riziką patiriančių šeimų. Tai reiškia, kad tėvai neturi reikiamų įgūdžių pasirūpinti savo vaikais.
Daugiau kaip šeši tūkstančiai šių šeimų kenčia nuo įvairių priklausomybių, likusieji tiesiog neturi tėvystės įgūdžių. Turbūt visi gerai suprantame, kad tų vaikų realybė skiriasi“, – pavyzdį pateikė ji.
A.L.Grickevičė pridėjo, kad praėjusiais metais Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba apie galimus vaiko teisių pranešimus sulaukė ir daugiau nei 57 tūkst. pranešimų. Pernai jų sulaukta 12 tūkst. mažiau.
„Pasitvirtino 71 proc. šių pranešimų. Mūsų vaikai labai dažnai seksualinį, fizinį, emocinį smurtą ar nepriežiūrą patiria ne kur kitur, o savo artimoje aplinkoje.
Taip mokykla tampa ta saugia aplinka, kurioje jie gali būti pamatyti, išgirsti ir apsaugoti. Mokykloje jie gali ir įgyti žinių, kad žinotų, kur kreiptis jei yra skriaudžiami, koks elgesys su jais yra tinkamas“, – teigė ministro patarėja.
Susiduria su emocinėmis ir fizinėmis problemomis
Visgi, A.L.Grickevičė pabrėžė, kad iššūkių turi ne tik socialiai jautriose aplinkose gyvenantys vaikai. Įvairių tyrimų duomenimis, kas trečias vaikas Lietuvoje patiria patyčias.
„Pasaulį ištikusi pandemija buvo iššūkis izoliuotiems paaugliams. Labai suaktyvėjo internetinės patyčios, suprastėjo jų sveikata. Popandeminiu laikotarpiu atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vienas iš penkių paauglių turi rimtų psichologinių problemų, kurias sąlygoja netinkama jų kasdienė aplinka.
Taip pat kasmet vaikų linija sulaukia virš 100 tūkst. skambučių. Vaikai nori būti išgirsti ir ieško saugios erdvės, kur galėtų pasikalbėti jiems rūpimais klausimais“, – pridėjo ŠMSM atstovė.
Taip pat, pasak jos, nors beveik 65 proc. vaikų yra tinkamo kūno masės indekso, 19 proc. vaikų turi viršsvorį, likusieji sveria per mažai. Todėl, A.L.Grickevičės teigimu, vaikams trūksta savirūpybos įgūdžių.
„Dar vienas iliustratyvus faktas apie savirūpybą yra žalingi įpročiai. Mokinių sveikos gyvensenos ir savijautos tyrimo metu paaiškėjo, kad vienas iš šešių vaikų reguliariai vartoja alkoholinius gėrimus. Vienas iš dešimties rūko kasdien, o vienas iš penkių rūko elektronines cigaretes.
Tai tyrimo duomenys, tačiau realybėje šie skaičiai turbūt yra dar didesni.
Kalbant apie savirūpybą, labai svarbus yra ir lytiškumo ugdymas. Suaugę mano, kad dažnai vaikai nėra tam pasirengę, tos temos jiems yra svetimos. Tačiau nepilnametėms mamoms 2022 m. gimė 88 kūdikiai. Negimusių dar daugiau – buvo atlikta 114 abortų“, – dalijosi ministro patarėja.
Pasak A.L.Grickevičės, klaidinga manyti, kad vaikai bus kažkada pasirengę gyventi. Jos teigimu, suaugusiųjų pareiga yra padaryti viską, kad jų gyvenimas susijungtų į vientisą, gražų vaizdą, būtų saugesnis ir laimingesnis.
„Gyvenimo įgūdžių programa neišspręs visų problemų, apie kurias šiandien kalbėjau, bet ji siūlo sisteminį požiūrį, kai mes su vaiku viena ar kita tema pradedame kalbėti nuo mažiuko, kiekvienais metais didindami ir gilindami temų spektrą“, – pabrėžė ministro patarėja.
