Svarstote – spausdinti ar ne – tekstą, į kurį reikia gilintis mokantis? Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto lektorė, VDU Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto vyresn. mokslo darbuotoja, VšĮ „Smalsūs šnekučiai“ steigėja dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė sako, kad tais atvejais, kai tenka įsigilinti į ilgesnį, sudėtingesnį tekstą, mokytis iš spausdintos knygos lengviau.
„Yra tyrimų, rodančių, kad knygą skaitantis žmogus dažniau įkvepia oro. Taip smegenims suteikiamas nedidelis poilsis. Per tą laiką apdorojama informacija“, – pagrindžia dr. E.Krivickaitė-Leišienė.
Kiti gi specialistai akcentuoja taktiliką, ypač kai kalbama apie kūdikių ugdymą: popieriaus kvapas, lietimas, regėjimas svarbūs mokantis.
Dar vienas argumentas spausdinto teksto naudai – knygoje verčiant puslapius paprasčiau prisiminti, kurioje vietoje yra informacija. „Tai tarsi žemėlapis – žmonėms lengviau grįžti, paieškoti informacijos. Geriau atsimenama, kas kur buvo parašyta. Elektroninės knygos dažniausiai skirtos tik greitai permesti informaciją, o ne skaityti gilinantis, – aiškina pašnekovė. – Apskritai popieriuje esančią informaciją suvokiame geriau, ji giliau įsisavinama nei iš teksto ekrane“.
E.Krivickaitė-Leišienė atkreipia dėmesį: visi pojūčiai skaitant aktualūs ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Taip informaciją geriau įsimename, giliau „įsidedame“, smegenys ją lengviau apdoroja.
O kalbant apie pačių mažiausiųjų – 1,5–3 m. amžiaus – ugdymą, nustatyta, jog su tais vaikais, kuriems tėvai skaito popierines knygas, pokalbiai prie leidinio sukasi apie tą siužetą, kuris yra knygoje. Tuo metu skaitant tekstą ekrane dažnai mažieji drausminami neliesti ekrano, dar neperversti puslapio – būtent galimybė tą padaryti, o ne objektas knygoje, traukia vaikų dėmesį.
Pastebėta, kad tie, kurie mokosi iš knygų – ypač kalbant apie vaikus iki 20 mėnesių – daiktų pavadinimus, sąvokas įsimena geriau ir geriau pavartoja kituose kontekstuose. Skirtumas buvo matyti net ir lyginant identiškus paveikslėlius, tik vieni buvo ekrane, kiti – knygoje.
„Nemanau, kad kada spausdintas tekstas pradings tiek kaip mokymosi, tiek kaip grožinės literatūros šaltinis. Prisimenu: kai tik atsirado skaityklės, buvo išgąsčio, kad popierinių knygų niekas nebeskaitys. Bet vis dėlto žmonės kalba apie tai, kad smagu popierių liesti, uosti, knygą versti.
Dabar mes turime kelias galimybes: skaityti popierinę knygą, skaityti skaitmeninę ar net klausytis garsinių knygų. Žmogui naudinga skaityti visais būdais – taip dirba skirtingos smegenų sritys. Skaitydami popieriuje ugdome gilųjį skaitymą, jis kitoks, nei greitai perbėgant elektroninį tekstą. Bet šiuolaikiniame pasaulyje labai naudinga paskaityti ir vienu, ir kitu būdu – taip tik labiau save laviname ir smegenis ugdome.
Be to, reikia turėti omenyje, kad yra disleksiją turinčių žmonių. Kai kuriems jų tekstas skaityklėse daug patogesnis, nes galima pakeisti šriftą, lapo spalvą – taip šiai žmonių grupei skaityti ir suprasti tekstą daug patogiau“, – kalba dr. E.Krivickaitė-Leišienė.
Daugiau nei pusė tėvų sutinka: mokytis geriau iš spausdinto teksto
Spausdintuvų gamintoja „Epson“ užsakė tyrimą, kuris atliktas vienuolikoje Europos šalių apklausiant 11 tūkst. respondentų. Jo rezultatai parodė, kad net 59 proc. tėvų mano, jog jų vaikai sėkmingiau mokosi reaguodami į fizinius objektus, o ne į skaitmeniniuose ekranuose pateiktą informaciją.
„Tyrimai rodo, kad, skaitant internete skelbiamą informaciją, smegenys sukuria kitokius ryšius tarp ląstelių, lyginat su ryšiais, naudojamais skaitant spaudinius. Tai reiškia, kad skaitant ekrane pateikiamą medžiagą, smegenys paprastai tik paviršutiniškai apžvelgia pateiktą medžiagą. Nors tai reiškia, kad vaikai gali skaityti greičiau ir aprėpti daugiau turinio, tikėtina, kad jie įsisavina daug mažiau informacijos nei skaitydami spausdintą tekstą.
Taip pat žinome, kad spaudiniai mažiau vargina akis ir suteikia erdvinių bei lytėjimo ženklų, padedančių skaitytojui išsiugdyti vietos jausmą ir geriau įsisavinti tai, ką skaito. Skaitant skaitmeninio formato medžiagą, slenkant turiniu, lengva „pasiklysti“, – VšĮ „Smalsūs šnekučiai“ steigėjai dr. E.Krivickaitei-Leišienei antrina klinikinė psichologė Leanne Hall.
Technologija technologijai nelygu
Be jokios abejonės, pasaulis keičiasi ir spausdinamos medžiagos – tiek skirtos mokslams, tiek ir kitiems tikslams – po truputį mažėja. „Bet spausdinimas tikrai nedingsta iš akiračio“, – tvirtina Mantas Nemickas, spausdintuvų gamintojos „Epson Europe B.V.“ Lietuvos filialo vadovas.
Jis pabrėžia: reikia suprasti kelis skirtumus tarp technologijų bei žinoti, kad kai kurios jų gali prisidėti prie ekologijos ir tvarumo.
„Pavyzdžiui, mūsų spausdinimo įrenginiai sunaudoja iki 83 proc. mažiau elektros nei lazeriniai. Tai leidžia mažinti bendrąsias sąnaudas. Didelės rašalo talpyklos – jose rašalo yra tiek, kad užtenka net 86 tūkst. spaudinių – leidžia sumažinti CO2 emisiją, kuri neišvengiama transportuojant spausdintuvų kasetes, ir paliekamų šiukšlių kiekius. Dar verta paminėti, kad dėl didelių rašalo talpyklų atliekama mažiau intervencijų, be to, ir pats rašalinis „Epson“ spausdintuvas turi mažiau judančių detalių. O tai palengvina ne tik darbą, bet ir aptarnavimą“, – aiškina M.Nemickas.
Be kita ko, spausdintuvų gamintoja daugeliui savo produkcijos taiko kasečių ir rašalo pakuočių surinkimo ir perdirbimo programą: nemokamai iš partnerių, galutinių vartotojų surenka pasibaigusias kasetes, ir jas perdirba taip skatindama žiedinę ekonomiką ir vėliau vėl iš jų gamindama reikiamas detales.
„Kiekvienas spausdinamas puslapis gali turėti įtakos, o elektros taupymas atliekant nedidelius kasdienius pakeitimus gali būti didelis ir reikšmingas pokytis“, – tokiu požiūriu vadovaujasi „Epson“.
Ilgametę patirtį šioje srityje turintis pašnekovas sako pastebintis, kad stipriai keičiasi įmonių, įstaigų požiūris į ekologiją ir gamtos saugojimą, kai kalbama apie aplinką tausojančius prietaisus ir spausdinimą apskritai.
Požiūris į spausdinimą stipriai keičiasi
„Atsimenu, kai prieš 9 metus kalbinau įmones iš valstybinio ar privataus sektoriaus, atrodžiau lyg kalbėčiau burtažodžiais apie tvarumą, CO2 pėdsaką bei elektros sąnaudas. Tas po truputį keitėsi, o artėjant 2019 m. šiomis temomis ėmėme aktyviau domėtis“, – mini pašnekovas.
Tie metai tapo tarsi atskaitos taškas, nuo kurio matyti, kaip įmonės į savo strategijas įtraukė tikslus tapti tvaresnėmis bei socialiai atsakingomis.
M.Nemickas tikina šiandien galintis drąsiai pasakyti, kad kiekvienai įmonei įdomu išgirsti istoriją apie jo atstovaujamos įmonės spausdintuvų rašalinę technologiją ir kaip ši gali prisidėti prie jų tvarumo tikslų.
„Kai verslai ir viešasis sektorius lazerinę technologiją naudoja 30 metų, sunku per naktį pasukti kita kryptimi ir įtikėti, kad rašalinė technologija grįžo ir gali nustebinti tokiais pasiekimais, kaip, tarkime, galėjimas per minutę atspausdinti 100 puslapių. Anksčiau tai būtų sunkiai suvokiama, bet šiandien „Epson“ turi tokių rašalinių spausdintuvų“, – kalba įmonės Lietuvos filialo vadovas.
Jis lygina: verslas greičiau priima naujoves ir prie jų prisitaiko, bet tuo pačiu jis – pirmasis, kuris stabdo investicijas esant sunkesnei ekonominei situacijai. Kitoks valstybinių įstaigų požiūris į tvarumą sparčiai įgauna pagreitį – trūksta tik aktyvesnės sklaidos ir platesnės edukacijos, kaip viena ar kita technologija gali padėti tapti daug draugiškesniems sau ir mus supančiai aplinkai.
Sugalvojo, kaip galite patys perdirbti popierių
Prireikus spausdinti galima žengti dar vieną žingsnį ekologijos link ir rinktis ne tik aplinkai draugiškesnius spausdintuvus, bet ir specialų popierių. M.Nemickas kalba apie „PaperLab“, vadindamas jį revoliuciniu sprendimu. Tai – pirmasis pasaulyje saugus popieriaus perdirbtuvas, kuris naudojamą popierių paverčia nauju popieriumi, pasitelkdamas praktiškai sausą procesą, kurį užtikrina unikali sauso pluošto technologija.
Šis sprendimas pagal poreikį leidžia saugiai sunaikinti neskelbtiną informaciją, perdirbti, sumažinti jos poveikį visuomenei ir aplinkai bei kontroliuoti popieriaus atsargas. „Paprastai kalbant, taip mūsų įmonė mato ateityje pakeistus popieriaus pjaustiklius. Popieriaus perdirbtuvas leidžia popierių perdirbti namuose, konfidenciali informacija niekur neišeina, o jūs galite vėl naudoti popierių, kuriame prieš kelias valandas buvo kažkas prirašyta. Tai leidžia toliau puoselėti tvarumą ir žiedinę ekonomiką“, – aiškina M.Nemickas.
