„Jau esame apie tai padiskutavę ir su mokyklos steigėju, todėl yra priimtas sprendimas, remiantis šituo įstatymu ir komisijos išvada – inicijuosime pavadinimo keitimo procedūrą. Apie tai jau informuota bendruomenė“, – Eltai teigė mokyklos vadovė D. Juškienė, pridurdama, kad dalis vietos bendruomenės gali ir prieštarauti pavadinimo keitimui.
„Mes vadovaujamės nutarimais, o nuomonių gali būti tikrai įvairių. Pavadinimas mokyklai suteiktas 1954 metais. Tai nuomonių bus. Bet yra svarbūs dokumentai, kuriais mes vadovaujamės“, – pabrėžė mokyklos vadovė.
Ji taip pat pažymi, jog variantų naujam mokyklos pavadinimui jau yra, tačiau kol kas D. Juškienė jų neatskleidžia.
Vasario mėnesį į Vilniaus miesto savivaldybę dėl pavadinimo keitimo kreipėsi sostinės Salomėjos Nėries gimnazija. Prašymą išnagrinėjusi miesto savivaldybė kol kas siūlymui pritarė tik pirminėje stadijoje. Dėl to, kokį pavadinimą suteikti S. Nėries gimnazijai, savivaldybė spręs tolesnių diskusijų metu.
Taip pat prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) pernai įsteigta desovietizacijos komisija šią savaitę nutarė rekomenduoti pakeisti Salomėjos Nėries vardo gatves Klaipėdoje, Molėtuose, Pakruojyje, Rumšiškėse, Simne, Vilniuje ir Žagarėje.
Nuo praėjusių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
2022 metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) ir savivaldybių institucijoms.