Sprendžiant mokytojų trūkumo problemą paprastų būdų nebeužtenka: N. Cesiulis pirštu beda į kitą bėdą

2024 m. kovo 1 d. 17:38
Ne vienerius metus šalyje netyla ta pati problema – trūksta mokytojų. Nepakankamai pedagogų dirba ir didžiuosiuose šalies miestuose, tačiau bene labiausiai nerimaujama dėl regionų.
Daugiau nuotraukų (8)
Penktadienį vykusioje naujienų portalo lrytas.lt organizuotoje konferencijoje „Švietimo kodas“ švietimo ekspertai ir miestų merai aptarė iššūkius, su kuriais susiduria mažesnių Lietuvos miestų švietimo sektorius, svarstė, kokios priemonės padėtų į regionus pritraukti daugiau mokytojų.
Jie taip pat prasitarė, kad kai kuriuose rajonuose dirba net pedagoginio išsilavinimo neturintys žmonės.
Truksta ne mokytojų, o mokinių?
Diskusijoje dalyvavęs Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis pabrėžė, kad klausimas, kodėl regione trūksta mokytojų, nėra teisingas. Jo teigimu, vertėtų klausti, kodėl regione trūksta mokinių ir ar regionai yra patrauklūs gyventi mokytojui.
„Mes didingai įsivaizduojame, kad keliais šimtais eurų pakėlus algą žmogus pakeis gyvenimą. Vilnietis, baigęs kažkurį universitetą, atvažiuos į Punią, kur gyvena 600 žmonių, kur nėra nė vieno normalaus daugiabučio, kur veikia kooperatyvinė parduotuvė, kur kultūros centre šviesas uždega, kai atvažiuoja meras.
Normalu, kad jaunas žmogus nori sportuoti, po darbo vykti pavalgyti į restoraną, pabūti baseine“, – priežastis, kodėl mokytojai vengia darbo regionuose, vardijo Alytaus miesto meras.
N.Cesiulis pridėjo, kad kviesdami mokytojus į regionus pamirštama ir apie jų antras puses. Pasak mero, svarbu pamąstyti, ar regione bus veiklos ir mokytojo partneriui.
„Svarbu pagalvoti ir apie mokytojo vaikus. Ar regione jie galės lankyti muzikos, dailės mokyklą, jaunimo centrą, ar turės kūrybinės erdvės“, – kalbėjo meras.
N.Cesiulis akcentavo, kad neretai regionuose surenkamos mažos mokinių klasės, todėl tai taip pat gali būti svarbiu veiksniu mokytojui, kuris renkasi darbo vietą.
„Mokytojai išsilavinę žmonės – jie pasižiūri, kad, pavyzdžiui, yra nesurinkta antrokų grupė, o penktokų grupė subyrės, jei truks dviejų mokinių.
Mokytojams nėra krūvio, jie turi važinėti po regioną po 50 kilometrų, susirinkti sau krūvį. Ar jie nori tą daryti, vėlgi, kyla klausimas.
Regionai bus patrauklūs tik jei suteiks visas paslaugas, kad pirmiausiai jaunas žmogus liktų čia gyventi – jei jis gyvens, čia ir dirbs“, – laikėsi nuomonės Alytaus miesto meras.
Dirba net nebaigę pedagogikos studijų
Savo ruožtu Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas patvirtino, kad, nors mokytojų trūkumo problema miestuose nėra itin ryški, regionuose yra sunkumų.
„Regionuose dirba ir net pedagoginio išsilavinimo neturintys žmonės, buvę mokiniai, studentai, nes dalis vadovų neturi, ką pastatyti prieš vaikus.
Jei bus padengiamos įsikūrimo išlaidos, mokamas priedas, aišku, mokytojai atvažiuos. Kita vertus, Lietuva nėra toks didelis kraštas, kad negalėtume nuvažiuoti į kitą miestą.
Kaimo ar regiono vietovė yra savotiškai patraukli – kodėl nepersikelti ten? Juk 20 kilometrų ir jau esi mieste, kur gali nuvažiuoti į koncertą ar sporto klubą – keliai ir mažesniuose rajonuose yra puikiai sutvarkyti“, – diskusijos metu kalbėjo LMVA prezidentas.
D.Žvirdauskas pridėjo, kad svarbios ir mokytojų darbo sąlygos – tenkinantis tvarkaraštis, emocinis mokyklos klimatas, pagalba pedagogui.
Mato blogą pavyzdį
N.Cesiulis palietė ir kitą svarbią temą, esą jaunimas nenori rinktis mokytojo profesijos, nes mato, kad pedagogai susiduria su daug sunkumų.
„Man teko pabendrauti su mokiniais. Paklausiau, kiek iš jų nori būti mokytojais. Iš 40–50 mokinių rankos nepakėlė nė vienas.
Jie klausė, ką kalba mokytojai. Prieš keletą mėnesių mokytojai paskelbė streiką, ir pasakė, kad valdžia mažai moka. Prieš trejus metus lipo pro ministerijos langus – šaunuoliai, kad taip darėte, bet vaikai akcentuoja, kad mokytojams blogai, jiems mažai moka, nėra prestižo.
Jie prisiklauso tokių kalbų ir nenori būti mokytojais“, – sakė Alytaus miesto meras.
Jam antrino ir LMVA prezidentas, sakydamas, kad apie švietimą turime kalbėti pozityviai, o matydami tik juodas spalvas į švietimą jauni žmonės neis.
O štai diskusijoje dalyvavęs Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas pridėjo, kad mokytojų trūkumo problemos tikrai neišspręs kai kurių regionų užmojis skirti kompensaciją korepetitoriams.
„Man tai kosmosas. Tai reiškia – skatinkime blogai mokyti vaikus, kad paskui savivaldybės mokėtų už korepetitorius? Tame nėra logikos, neįsivaizduoju, kaip gali kilti tokių minčių“, – kalbėdamas apie netinkamus būdus spręsti švietimo problemas pridėjo meras.
Įvardijo veikiančius būdus
Savo ruožtu N.Cesiulis teigė, kad jaunas žmogus eis ten, kur tiki, todėl, jo teigimu, regionai turi nupiešti viziją, kuria jaunas žmogus patikėtų.
„3 ar 5 tūkst. eurų persikėlimo paramos, kai būsto kaina 150 tūkst. eurų šioje vietoje iš esmės nevaidina. Jaunuoliui reikia tikėjimo rajonu, perspektyvos, kad regionas augs, didės, o valdžia tuo pasirūpins. Kai jis tikės tuo rajonu, tikės, kad turi kur nuvesti vaiką – ten grįš“, – pabrėžė meras.
Diskusijoje taip pat dalyvavusi Kauno rajono savivaldybės vicemerė Raminta Popovienė kalbėjo ir apie būdus, kurie galėtų mokytojus paskatinti rinktis regionus.
„Kauno rajone darome mokytojų pritraukimo programas. Skaičiuojame, darome analizes, žiūrime penkis metus į priekį, ir matome, kokių mokytojų truks, todėl galvojame, kaip juos pritrauksime.
Mokytojų nebandome vilioti iš kitų mokyklų, o jaunus žmones supažindiname su profesija. Esame pirmoji savivaldybė kartu su VDU Švietimo akademija, įkūrusi jaunojo pedagogo klubą, kur sudarome galimybę susipažinti ir pasimatuoti mokytojo profesiją. Tokį klubą siūlyčiau bandyti steigti ir kolegoms.
Taip pat mokytojams kompensuojame kelionės išlaidas. Tai leidžia padengti netolygumus mokyklose“, – savivaldybėje veikiančius būdus vardijo vicemerė.
R.Popovienė pridėjo, kad nuo vieno iki kito Kauno rajolo galo yra labai dideli atstumai, todėl savivaldybė kompensuoja pedagogų kelionės išlaidas. Pasak vicemerės, tai padeda pritraukti pedagogų.
„Nors ir nedidelė suma, tačiau pradėjome mokytojams mokėti šimto eurų kanceliarines išlaidas, tam, kad jie galėtų nusipirkti metodinių priemonių“, – dalijosi vicemerė.
Diskusijos dalyvė akcentavo, kad švietimo sistemoje norėtųsi politiško stabilimo. Jos teigimu, stipriai didėti turėtų ir mokytojo atlyginimas.
„Ne tik jaunas, bet ir daug metų dirbantis mokytojas turėtų būti įvertintas – tai labai svarbu. Vis kalbame ir apie mažesnį vaikų klasėse skaičių – formuojant mūsų viziją ir ateitį tai taip pat labai svarbu“, – apie dalykus, kurie galėtų pritraukti daugiau mokytojų, kalbėjo R.Popovienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.