Mokykloje ji jau nebe „pradinukė“, bet pripažįsta: reiklūs šiuolaikiniai vaikai nuolat egzaminuoja savo ugdytojus.
– Esate pradinių klasių mokytoja – kodėl pasirinkote šią profesiją ir kiek laiko jau dirbate mokytoja?
– Pradinių klasių mokytoja dirbu daugiau nei septynerius metus. Mano kelias į mokytojavimą nebuvo nuoseklus. Vaikystėje labai anksti žinojau, jog noriu būti mokytoja, tačiau vyresnėse klasėse visiškai užbūrė istorija, todėl pirmiausia studijavau archeologiją – naiviai galvojau, jog keliausime tyrinėti Egiptą.
Mokykloje dirbti galutinai apsisprendžiau po patirties „Carito“ organizacijoje, kuomet jie ieškojo žmonių, galinčių padėti į Lietuvą iš kitų šalių atvykusiems vaikams atlikti namų darbus, mokyti lietuvių kalbos. Dabar mokytojo darbas atrodo yra prasmingiausia ir geriausia profesija – prisiliesti prie jaunų žmonių gyvenimo, padėti augti kartu, pabūti šalia, kartu tyrinėti, juoktis, kurti ryšį. Visa tai ir dar daugiau man leidžia kasdien džiaugtis savo pasirinkimu būti mokytoja.
– Kas šiame darbe jus motyvuoja, kada esate laimingiausia?
– Vaikai! Ir noras duoti jiems kuo daugiau: kartu atrasti dar netyrinėtus plotus, kartu aptarti naujienas, atlikti įvairiausius eksperimentus, skaityti knygas, pažinti juos, matyti, kaip jie keičiasi, kaip mokosi, bendrauja. Laimės suteikia akimirkos nuo iki: apsikabinimų, juokų per pamokas, kai po ilgų bandymų pavyksta atlikti ilgai neįveiktą užduotį, kai vaikai sako, jog patinka eiti į mokyklą, pamokos.
Laimės suteikia „netikėtai“ palikti vaikų rašteliai, žaidimai lauke, nuoširdūs pokalbiai ar tiesiog laikas kartu. Šiame darbe tokių akimirkų tikrai labai daug!
– Su kokiais iššūkiais šiame darbe susiduriate ir kaip stengiatės juos įveikti?
– Iššūkis – atliepti kiekvieno vaiko poreikius, sužadinti susidomėjimą ir jį išlaikyti, motyvuoti. Visus šiuos iššūkius padeda įveikti nuoseklus darbas – nuolatiniai bandymai ir paieškos rasti tinkamą būdą, metodą. Svarbus ir grįžtamasis ryšys iš vaikų – kaip jiems sekėsi išmokti, suprasti, kas buvo lenga, o kas – sudėtinga.
Ir, žinoma, įveikti iššūkius labai padeda bendradarbiavimas su kitais mokytojais. Beje, mokytojų bendradarbiavimas yra išties svarbus veiksnys. Džiaugiuosi, jog mane supa labai šaunūs mokytojai.
Man labai svarbu vaikams perduoti norą nenustoti mokytis – ne tik skaičiuoti, rašyti, bet ir išlaukti savo eilės, suprasti kitą, rasti būdų nusiraminti sukilus stipriems jausmams, bendradarbiauti ir t.t. Pasaulis sparčiai keičiasi, todėl gebėti mokytis, gebėti prisitaikyti bus be galo svarbu, o kartais tai tampa iššūkiu.
– Kaip manote, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria mokiniai? Kokie tie šiuolaikiniai vaikai – ką išties mėgsta, kuo užsiima?
– Šiuolaikiniai vaikai labai mėgsta aktyvias veiklas, užduotis, mėgsta konstruoti, „išrasti“ dalykus, nori žinoti, kodėl jie būtent tai ir tokiu būdu mokosi, kodėl tai svarbu. Jiems be galo įdomus pasaulis, siekia suprasti, kaip jis veikia, kas keičiasi, kas ką išrado ar atrado, seka naujienas, mėgsta dalintis savo žiniomis, patyrimais.
Tai yra be galo žingeidūs vaikai, jie smalsūs, o kartais ir nekantrūs, mėgstantys žaisti, dūkti lauke. Jų nekantrumą kažkiek galėtų paaiškinti ir tas didžiulis informacijos srautas, su kuriuo jie susiduria kasdien.
Kitas iššūkis – kartais sudėtinga sukaupti ir išlaikyti dėmesį, tačiau nuolat apie tai kalbame su vaikais, ieškome būdų, kurie tiktų mums visiems.
– Ką išskirtumėte kaip pagrindinį Demokratinės mokyklos ugdymo išskirtinumą? Kam skiriate daugiausia dėmesio ir kaip tai padeda vaikams?
– Mūsų ugdymas konstruojamas gamtos bei pasaulio kultūrų integracijos principu. Praktikoje tai atrodo taip: jei, pavyzdžiui, šiame etape tyrinėjame medžiagas, jų būsenas, tai reiškia, kad ši tema bus integruota ir į visas kitas pamokas. Tikslas – kad kiekvienas klasės vaikas šią temą pajaustų jam įdomios pamokos kontekste. Galbūt tai bus dirbtuvės, sporto, matematikos, o gal anglų pamokos.
Demokratinėje mokykloje pats didžiausias prioritetas – pagarbus ir saugus ryšys tarp suaugusiojo ir vaiko. Tikiu, kad tik esant ryšyje galime leistis į ugdymo(si) kelionę kartu su vaiku, o ne vietoj vaiko. Pamatyti vaiką iš tiesų, nebijoti kitokių patirčių, pajausti vaiką – kur jis yra, kas jam sekasi ir kas dar nesiseka – visa tai lengviau sukūrus nuoširdų ryšį.
– Kaip šiandien mokiniai reaguoja į tokią suaugusiųjų pasaulio aktualiją kaip klimato kaita? Kaip tokias sudėtingas temas pristatote mokykloje?
– Klimato kaita – labai svarbi tema vaikams, o dar svarbiau – kokių pokyčių imtis. Klasėje yra vaikų, kurie nuolat apie tai primena, nerimauja, skatina rūšiuoti, taupyti medžiagas, jas panaudoti antrąkart, mėgsta iš panaudotų žaliavų kurti įvairiausius dalykus, ypač per projektų pamokas.
Beje, šiame etape mūsų pirmokų projektų tema buvo mano mylimas žaislas ar daiktas. Labai džiaugiuosi, kad gimė išties smagūs projektai nuo žaislų iš vilnos iki šviestuvų – šios idėjos gimė kalbant apie žemės išteklių tausojimą. Šiomis temomis kalbame nuolat, bet tai ne tik kalbos, dažnai diskutuojame, ką mes galėtume daryti kitaip? Nes net ir maži žingsniai kuria pokytį, ir vaikams tai labai svarbu.
– Ką dar išskirtumėte kaip Demokratinės mokyklos išskirtinumus – gal tai mokymosi metodai, požiūris į vaiką, demokratiškas ugdymas?
– Jų labai daug! Tai ir mokyklos susirinkimas – tikime, jog mokykloje svarbus ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų balsas, todėl rengiame klasės susirinkimus, kur sprendžiame klasei aktualius klausimus, mokykloje veikia ir teisingumo komitetas, kuris padeda kiekvienam, patyrusiam neteisybę, komitetai – reklamos, atvirų erdvių, redakcijos ir kiti, atviros dirbtuvės, diferenciacijos centrai ir kita.
Mums be galo svarbus paties vaiko noras dalyvauti savo ugdymo(si) kelyje, todėl refleksijai, grįžtamajam ryšiui skiriame daug dėmesio. Reflektuodamas savo patirtis kartu su mokytoju, vaikas mokosi atpažinti priežastis, kurios nulemia ar turi įtakos jo motyvacijai pamokose, kurios skatina judėti pirmyn.
Ir, galiausiai, tikime, jog mokyklą kuriame kartu su vaikais ir vaikams. Šis kelias nėra visada lengvas, dažniau primena linksmuosius kalnelius, tačiau esant ryšyje su vaiku – viskas tampa įmanoma.
