Sekdamos pasakas specialistės atveria vartus į interaktyvaus ugdymosi pasaulį, ir vaikus nuo penkerių metų kviečia susipažinti su savarankiško mąstymo bei akademinių žinių metodu, kur žaisdami mažieji kuria, mėgina atrakinti pasakų pasaulio duris, juda, mąsto, mokosi pažinti emocijas.
Nuo kovo 2 d. šeštadieninė mokykla startuos ir Kaune. Tiesa, ši veiks kiek kitaip – susipažinti su pasauliu mokiniai bus kviečiami per muzikos ir užsienio kalbų lavinimo prizmę.
Pedagogės įsitikusios – mokytis galima ir kitaip, o edukacijoje viskas vystosi gražiai ten, kur kuriamas santykis.
Taps pasakų herojais
Šeštadieninės mokyklos programos kūrėja, pradinių klasių mokytoja Jurgita Steponaitienė pasakojo, kad šios mokyklos formatas gimė iš noro inicijuoti kitokią, naują veiklą.
„Kartu su kolegėmis vis mąstėme, kokia ta nauja veikla galėtų būti. Pirmiausia galvojome apie save, ko norėtume, kad būtų gera ir smagu mums, kaip galėtų reikštis mūsų stiprioji pusė – kūrybiškumas, mąstymas ir atliepimas sau bei esančiam šalia.
Tuomet konkretinome idėją. Kompiuteriai, IT – jau nebekabina, muzikiniai užsiėmimai – geras dalykas, jį reikėtų turėti, bet neruošime koncertų, teatras – irgi gerai, bet spektaklių nestatysime.
Vis tiek mąstėme, kad norisi santykio, socialinio įgūdžio, savęs ir šalia esančio bei pasaulio supratimo, malonumo, kai atlieki užduotį“, – prisiminė pedagogė.
Specialistė atviravo, kad taip galiausiai buvo prieita prie naratyvo modelio.
„Naratyvas reiškia žaismę, nuo žaismės priėjome prie knygos, o nuo knygos – prie pasakos. Kai skaitai pasaką, ten susitinki su įvairiausiais įgūdžiais – socialiniais, valdymo, planavimo, organizavimo, pozityvaus elgesio.
Kai klausaisi pasakos, atsiranda ir bendravimo įgūdis – klausau ir kalbu, žiūriu paveiksliukus ir pasakau, kas ten vyksta, naudoju kūno kalbą. Įdomiausia, kad iš perskaitytos pasakos kuri siužetą – čia ir dabar vyksta teatras ir režisieriais tampa visi“, – apie modelio kūrimą kalbėjo J.Steponaitienė.
Mokytoja sakė, kad sugalvojus mokyklėlės modelį prieita prie minties, kad perskaičius pasaką galima pateikti ir užduotėles.
„Kaip pavyzdys galėtų būti „Raudonkepuraitės“ pasaka. Tarime, Raudonkepuraitė eina mišku ir sutinka vilką – čia galima pasvarstyti ir paanalizuoti, kaip viskas vyktų, jei vienas vaikas būtų Raudonkepuraite, o kitas – vilku.
Ir čia atsiranda visas vaikų pasakojimas – kaip elgtųsi jie. Tuomet pamatai, su kokiais įgūdžiais jie yra atėję ir kaip turimus įgūdžius galima tobulinti.
Pavyzdžiui, minėtoje pasakoje veiksmas vyksta miške, todėl keliame klausimą, ar mes pažįstame mišką. Čia išsitrauki kankorėžį ar kitas gamtos dovanas ir prasideda kūryba. Iš tų medžiagų daraisi darbelius – sakykime, Raudonkepuraitė iš miško gėrybių sukuria dovaną močiutei, tada kalbamės, kokia dovana turi prasmę, koks yra dovanų etiketas“, – pasakojo programos kūrėja.
Šeštadienio mokykloje veiklos vyksta tris valandas, todėl, pasak pedagogės, per tą laiką vaikai ne tik klausosi ir skaito pasaką, bet ir užsiima edukacinėmis veiklomis.
Kiekvieną savaitę – vis kita pasaka
J.Steponaitienė pasakojo, kad kiekvieną šeštadienį vaikams sekamos vis kitos pasakos, todėl šeimoms sudaroma galimybė prie mokyklėlės per daug neprisirišti.
Taip pat, pasak programos kūrėjos, yra orientuojamasi ne tik į pasaką, bet kiekvieną savaitę susikoncentruojama ir į konkrečią spalvą.
„Spalvos padeda vesti į pasakų pasaulį, o per pasakų pasaulį galime atlikti tam tikrus laboratorinius eksperimentus. Paimkime violetinį kopūstą – jo pagalba galime išsiaiškinti, ką daro šarminė terpė, kaip ji keičia spalvas.
Mes, mokytojai, numatome spalvą, pasaką ir priemones, o kai susitinki su vaikais, smagu matyti, kaip tą žaidimo naratyvą jie kuria patys. Jie tampa režisieriais, užduočių kūrėjais, mąstytojais, tyrinėtojais.
Vyksta ir sportinės veiklos, kai sporto salėje žaidžiame socialinius žaidimus. Juk žaidimas yra aukščiausia mąstymo ir draugystės forma – ten atsiskleidžia viskas, ką gebi ir ko negebi“, – akcentavo mokytoja.
Svarbi mokytojo šypsena
J.Steponaitienė pridėjo, kad programos net nereikėjo specialiai kurti – mat ji vaikus ugdo jau daugiau nei 20 metų, o naratyviniai modeliai pedagogei taip pat nebuvo naujiena.
„Tai perkelti į šeštadieninę mokyklėlę, kurioje kiekvieną kartą vis kita tema galima ugdyti vaikų įpročius ir mąstymo įgūdžius per žaismę, knygą, nebuvo sunku, ir jau kelintas šeštadienis tai vyksta gerai.
Naratyvinio žaidimo modelyje yra svarbiausia keliauti į pasaką, ten atrasti veiksmą, tą pasaką žaisti.
Smagiausia, kai pats pedagogas ir į mokyklėlę ateina su plačia šypsena bei kūrybiškumu – vaikai tuo užsikrečia.
Kodėl mokytojas taip jaučiasi? Mes susitarėme, kad nerašysime tėvams ataskaitų, kaip vaikui sekėsi, ką jis veikė – vykta tik gyvas pokalbis, kurio metu mokytojas papasakoja, kaip ir kur jo atžala gali tobulėti. Kad būtume laimingi šeštadieniais, turi būti laimingas ir mokytojas“, – dalijosi pedagogė.
Muzikuos ir mokysis užsienio kalbų
Tuo tarpu pavasario pradžioje startuosiančioje Kauno mokyklėlėje darbuosis „Erudito“ licėjaus priešmokyklinių ir pradinių klasių mokytoja, pradinio ugdymo programos vadovė Daiva Jankauskienė. Ji pasakojo, kad visada žavėjosi naujovėmis, todėl nedvejodama prisijungė ir prie naujosios „Erudito“ licėjaus iniciatyvos.
„Pamenu, per susirinkimą gimė idėja, kad į ugdymosi procesą reikėtų įtraukti ir dar tik besiruošiančius eiti į mokyklą. Yra vaikų, kurie nelanko darželių ar priešmokyklinių klasių, tačiau jiems taip pat reikia socializacijos, jiems reikia pamatyti, kas ta mokykla, todėl susipažinti su pačiu procesu būtų galima šeštadieninėje mokyklėlėje“, – kalbėjo mokytoja.
D.Jankauskienė pridūrė, kad Kauno šeštadieninėje mokykloje veiklos kiek skirsis nuo Vilniuje rengiamų pamokų, tačiau, pasak jos, viena pagrindinių šeštadieninės mokyklos užduočių – per ugdymą parodyti „Erudito“ licėjaus mokymo filosofiją.
„Ugdymas vyks per integralią, patyriminę prizmę. Šalia to įvesime ir muzikos pažinimo ugdymą, kad vaikai suprastų, kaip ji skamba ir sužinotų naujų dalykų. Taip pat pas mus didelis dėmesys yra skiriamas ir kalboms.
Pavyzdžiui, anglų kalbos vaikai mokosi nuo priešmokyklinės klasės, prancūzų – nuo trečios, o pamokų būna tikrai daug – net šešios per savaitę.
Pagalvojome, kad ir šitiems vaikams būtų aktualu susipažinti su ir anglų, ir šį kartą pasirinkta vokiečių kalba. Vokiečių kalbos mokytoja dirba pagal J.V.Gėtės universiteto metodiką, todėl jos pamokos taip pat vedamos integruotai“, – dalijosi pradinio ugdymo programos vadovė.
Pedagogė patikino, jog pamokėlių metu bus siekiama ne tik užimti vaikus, bet ir leisti jiems įžengti į ugdymo, žinių pasaulį ir mažais žingsneliais supažindinti su mokykla. Kaune šeštadieniais bus vedamos pamokėlės apie mokymąsi ir draugystę, kūrybiniai užsiėmimai ir žaidimai, kurie skatins vaikus domėtis pasauliu.
Prakalbo apie pamokų prasmę
J.Steponaitienė juokavo, kad šios mokyklos nauda yra leisti tėvams šeštadienį tris valandas užsiimti savo veiklomis, kol vaikas laiką leidžia akademiškai ir socialiai.
„Nepaisant juokų, itin didelė šių užsiėmimų nauda yra formuojant socialinius įgūdžius. Vaikai išmoks prisėdus prie stalo rašyti, tačiau priimti kitokį – sukurti santykį žaidžiant ar kuriant yra ypatingas įgūdis.
Mokyklėlės pagrindas yra pirmiausia išmokti kurti santykį su šalia esančiu ir komanda. Tam reikia ir išgirsti, ir klausyti, ir po savęs susitvarkyti, ir pasidalinti, nebijoti išreikšti savo nuomonę, išmokti būti atsakingam už savo veiksmus ir elgesį, išmokti palaikyti nuliūdusį.
Natūralu, kad norint formuoti šiuos įgūdžius reikia kažką veikti. Vadinasi, skaitome, rašome, karpome, klijuojame, kuriame miniatiūras“, – vardijo specialistė.
Savo ruožtu D.Jankauskienė pridėjo, kad ši mokyklėlė bus naudinga ir pačiai pirmai pažinčiai su mokykla.
„Šiais mokslo metais, kai pradėjau dirbti su priešmokyklinukais, visi stebėjosi, kad jie visi socialiai stiprūs, nebuvo nei vieno verkiančio, visi paliko tėvus ir puikiai padirbėjome. Tačiau būna vaikų, kuriems nuo tėvų sunku atsiplėšti ir pirmoje klasėje“, – atviravo specialistė.
Pedagogė pabrėžė, kad šeštadieninės mokyklos tikslas ir yra ugdyti emocinę bei socialinę brandą. Pasak jos, visko įmanoma išmokti, todėl norintiems prisijungti prie šeštadieninės mokyklos nėra specialių reikalavimų.
„Kiekvienas vaikas yra individualus, ir vienas gali būti labai gabus vienoje srityje, kitas – kitoje. Todėl prisijungiant nereikia specialių žinių, mes pradėsime nuo mažų žingsnelių, pirminės emocijos, susipažinimo, kad galėtume jaustis tvirtai“, – pabrėžė D.Jankauskienė.
Džiaugiasi susidomėjimu
J.Steponaitienė džiaugėsi, kad prie Vilniaus šeštadieninės mokyklos jau prisijungė 19 vaikų.
„Labai gerai, kad jų tiek atėjo, buvo labai gera ir smagu. Kai penkiamečiui sunku atsiskirti nuo mamos ir po veiklų jis bėgdamas jai į glėbį sako, kad nori dar – supranti, kad įvyko kažkas ypatingo.
Geriausias visų veiklų ir mokytojo darbo įvertinimas yra vaiko pasakymas, kad jis nori į mokyklą, kad nori dar“, – šypsojosi programos kūrėja.
Pedagogė pridėjo, kad buvo planuota, jog grupės bus nuo penkių iki septynerių metų, bet į veiklas ateina ir antrokai.
„Pasirodo, jie yra taip pat sužavėti ir turi, ką veikti. Didesni vaikai pagal savo raidą dalijasi įvairiomis idėjomis, taip ir mažieji žino, kur stiebtis, vaikai padeda vienas kitam.
Jei atsitiks taip, kad grupėje bus 5 penkiamečiai ar šešiamečiai ir 10 pirmokų ar antrokų, amžiaus tarpsnius reikės skirti“, – sakė pedagogė.
Tuo tarpu Kaune planuojamos pamokos penkerių ir šešerių metų vaikams.
