Didžiųjų bendrovių specialistai pasidalijo įžvalgomis: ar išmaniosios technologijos taps mokytojų asistentais?

K.Tiainen ir P.Czerwonas visai neseniai lankėsi Lietuvoje ir dalyvavo Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centro, Lietuvos EdTech asociacijos ir Kauno technologijos universiteto organizuotame „EdTech Week Lithuania 2024“ renginių cikle, kur pateikė savo įžvalgas edukacinių technologijų naudojimo klausimais ir pasidalijo turima patirtimi.

Pasak K.Tiainen, technologiniai įrankiai padeda prisitaikyti prie kiekvieno vaiko individualių poreikių ir, tinkamai juos naudojant, sutaupyti mokytojams laiko.

„Pirmiausia, turime vaikus išmokyti pagrindinių įgūdžių, tokių kaip skaitymas, rašymas, matematiniai įgūdžiai ir raštingumas. Štai kodėl prieš metus pradėjome kurti mokymosi greitintuvą – įrankių rinkinį, kuriame naudojamas dirbtinis intelektas. Mokytojai gali naudoti greitintuve esančius įrankius, pavyzdžiui, analizuodami mokinių skaitymo įgūdžius, vaikas teturi garsiai skaityti kompiuteriui. Būtent taip „Microsoft Teams“ vystosi su dirbtiniu intelektu“, – sako suomių edukatorė.

Anot K.Tiainen, vienas pavyzdžių yra Lotynų Amerikoje esantis miestas, kuriame dirba 250 000 mokytojų, jie turi 4 mln. mokinių ir neseniai įdiegė sistemą, kurioje dirbtinis intelektas vietoj mokytojų tikrina gramatiką. Kaip nurodoma, toks procesas sutaupo 2,5 mln. darbo valandų per mėnesį. Kadangi mokytojai praleidžia daug laiko teikdami ataskaitas rankiniu būdu, toks automatizavimas pasitelkiant dirbtinį intelektą leidžia laiką skirti būtent mokyti.

Išmaniųjų technologijų įrankių svarbą pabrėžia ir P.Czerwonas – jis pasakoja apie išskirtinai mokykloms ir mokytojams skirtus produktus ugdymui. „Daugelis mokyklų ir mokytojų jau yra susipažinę su „Google“ klase, tai – „Google Workspace for Education“ pagrindas. Tokia mokymosi sistema palengvina užduočių kūrimą, platinimą, vertinimą ir kuria grįžtamąjį ryšį tarp mokytojų, mokinių ir tėvų. Sistemos integracija su kitais įrankiais, tokiais kaip dokumentai, lentelės ir skaidrės, leidžia bendrai dirbti realiuoju laiku ir taip skatina komandinį darbą bei projektais grindžiamą mokymąsi“, – pasakoja P.Czerwonas.

Nuo didžiųjų, tarptautinių technologinių įrenginių neatsilieka ir Lietuvoje kuriami sprendimai. Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centro vadovė I.Šuolienė pabrėžia, kad Lietuvos mokyklos renkasi ne tik tarptautinių korporacijų, bet ir Lietuvos bendrovių sukurtus edukacinių technologijų sprendimus. „Sukūrėme edukacinių technologijų išbandymo platformą „testbed“. Ši platforma yra praktinis būdas mokykloms ir kūrėjams išbandyti naujausias švietimo technologijas realioje mokymosi aplinkoje. Sprendimų teikėjai gauna grįžtamąjį ryšį iš mokyklų, todėl gali tobulinti savo produktus ir plėsti rinką. Daugiau nei 10 000 mokinių ir daugiau nei 250 mokyklų jau išbandė beveik 40 EdTech sprendimų. Po išbandymo, kuris nieko nekainuoja mokykloms, jos pačios sprendžia, kuriuos sprendimus įsigyti“, – pasakoja I.Šuolienė.

EdTech centras šiemet pateko tarp prestižinių Europos apdovanojimų „Innovation in Politics Awards“ 2024 m. finalininkų, paraiškos sėkmę lėmė būtent „testbed“ platformos pristatymas.

Vienas populiariausių įrankių platformoje yra „Spotiself“ – mokiniams ir karjeros specialistams skirta ugdymo karjerai programa, daugiausia dėmesio skirianti sau pažinti. Prie šio sprendimo kūrimo prisidėjo mokslininkai ir jį išbandė daugiau kaip 70 mokyklų, o dalis iš daugiau nei 250 Lietuvos mokyklų, išbandžiusių „testbed“ platformą, drauge su savivaldybėmis pasirašė sutartis dėl paslaugų teikimo ir tolesnio platformos naudojimo.

„Spotiself“ įrankis ypač aktualus, nesi nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose įsteigti nauji karjeros specialistų etatai. Šie specialistai mokiniams padeda apsispręsti dėl tolesnio mokymosi, studijų pasirinkimo, karjeros plano, ir, kaip nurodoma, jiems šis įrankis labai padeda. Čia galima susipažinti su visais per EdTech centro platformą mokyklose išbandytais sprendimais. Taip pat mokyklos kviečiamos registruotis ir išbandyti naujus produktus.

Pasak „Microsoft“ atstovės, reikia suvokti, kad švietimo sektoriuje kyla daug iššūkių, susijusių su mokinių saugumu ir etika, todėl būtina pasirūpinti šiais aspektais suteikiant jiems tik būtinąją prieigą prie išmaniųjų technologijų. „Technologijos yra geras tarnas, bet blogas šeimininkas“, – sako suomių edukatorė. P.Czerwonas jai pritaria ir išskiria tris pagrindinius technologijų trūkumus. Jis sako, kad išmanieji įrenginiai gali nuolatos blaškyti dėmesį, ypač jauno žmogaus, kuris savo gyvenimu dažnai dalijasi socialinėse medijose. Anot specialisto, informacijos gausa internete gali lemti ir paviršutinišką mokymąsi, o įrankiai, tokie kaip skaičiuotuvai ar vertyklė, dažnai veda link priklausomybės ir savarankiško mokymosi įgūdžių praradimo.

Anot K.Tiainen, net tokiais atvejais, kai technologijos yra skirtos mokymuisi palengvinti, reikia užtikrinti, kad vaikų naudojami įrankiai jiems tik padėtų, tačiau nepadarytų darbo už juos. „Turime įdiegę apsaugos priemones. Tarkime, kai mokinys naudojasi „co-pilot“ ir pasako tokias komandas kaip „padėk man sukčiauti matematikos teste“, sistema su vaiku komunikuoja lyg diskusijos principu, pareiškia, kad tai nėra teisinga. Identifikuodama spaudimą ir įtikinėjimą, sistema diskusiją nutraukia, kad mokinys negalėtų pasiekti neteisingo tikslo. Žinoma, yra ir prieštaringų temų, pavyzdžiui, religija, todėl, kai kreipiamasi į sistemą klausiant apie Dievo egzistenciją, jis pasakoja apie religiją ir neatsako į šį klausimą tiesiogiai – turime būti kultūriškai jautrūs ir etiški“, – teigia K.Tiainen. Suomių edukatorė nurodo, kad tokios priemonės vaikams ir suaugusiesiems turi veikti skirtingai. Būtent todėl tokių sistemų ir generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimas šiuo metu yra skirtas tik suaugusiesiems.

Nors „Google“ švietimo vadovas Vidurio ir Rytų Europai pritaria K.Tiainen mintims apie technologijų saugą, jis tvirtina, kad pirmiausia būtina užtikrinti prieinamumą prie technologijų.

„Prieinamumas ir teisingumas vis dar yra didžiuliai iššūkiai. Ne visi mokiniai ar mokyklos turi vienodas galimybes naudotis technologijomis ar sparčiuoju internetu. Veiksmingas technologijų naudojimas labai priklauso nuo mokytojų mokymo ir tinkamo integravimo į mokymo programą. Vien tik turint prabangių prietaisų, mokymasis savaime netampa geresnis. Negalime pamiršti, kad prisitaikanti programinė įranga sukuria pritaikytus mokymosi kelius, todėl mokiniai gali mokytis savo tempu ir sutelkti dėmesį į tai, ko jiems labiausiai reikia, tad technologijos tampa be galo reikalingos, siekiant lygybės ugdyme ir atliepti mokinių poreikius“, – sako P.Czerwonas.