„Šiandien Vyriausybės priimtas sprendimas užbaigia antrą valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo etapą – patvirtinti visi penki suplanuoti kolegijų jungimosi projektai. Dar praėjusių metų pabaigoje pritarta dviem projektams Vilniuje ir Alytuje. Šiuo metu kolegijos ruošiasi paskutiniam tinklo stiprinimo etapui – atlikti susijungimui reikalingus teisinius pakeitimus ir pasirengti studentų priėmimui jau atsinaujinusiose aukštosiose mokyklose“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Skelbiama, kad Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai (LAJM) prisijungus prie Vilnius TECH, Klaipėdoje atsiras universiteto padalinys – Lietuvos jūreivystės akademija.
Vilnius TECH rengs ne tik oro, žemės, bet ir vandens transporto specialistus, kurs intermodalinių pervežimų sistemas. Susijungus aukštosioms mokykloms planuojama kurti naują infrastruktūrą, atnaujinti studentų bendrabutį Klaipėdoje.
Stiprinant aukštojo mokslo studijas Marijampolės regione, Marijampolės kolegija ruošiasi jungtis prie Mykolo Romerio universiteto (MRU) ir tapti jo studijų padaliniu.
Aukštosios mokyklos jau įsigijo ir ruošiasi rekonstruoti pastatą, kuriame įsikurs naujas MRU padalinys Marijampolėje. Pastate planuojamos įrengti 22 auditorijos, galinčios talpinti iki 600 studentų, modernios erdvės aukštosios mokyklos bendruomenei.
Stiprinant inžinerinės pakraipos kolegines studijas Kauno regione, Kauno technikos kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija planuoja jungtis į vieną aukštąją mokyklą – Lietuvos inžinerijos kolegiją.
Lietuvos inžinerijos kolegijoje planuojama kurti naujas ir tobulinti esamas studijų programas, į jas įtraukti dirbtiniu intelektu paremtų modulių, daugiau skaitmeninių įrankių, investuoti į akademinio personalo kompetencijų vystymą.
Aukštoji mokykla atnaujins laboratorijų infrastruktūrą, kurs naują Elektronikos ir medžiagų apdirbimo inžinerijos laboratoriją. Tai leis įtraukti daugiau studentų į mokslinius tyrimus, suteikti jiems žinių apie naujausias technologijas, ugdyti darbo rinkos poreikius atitinkančias inžinerines studentų kompetencijas, atliekant įvairius tyrimus teikti paslaugas verslui.
Primenama, kad Vyriausybė yra patvirtinusi 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą, kuriame valstybinėms kolegijoms keliami veiklos tikslai.
Numatyta, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Toks sutelkimas svarbus formuojant ir išlaikant stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinant kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą.
Tikimasi, kad 2029 m. ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbins pagal įgytą kvalifikaciją. Taip pat 2029 m. valstybinėse kolegijose turėtų būti ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
Valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu, tik 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37–43 proc.
Įgyvendinant kolegijų stiprinimo planą, jau pritarta Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos jungimuisi prie Vilniaus kolegijos ir Alytaus kolegijos jungimuisi prie Kauno kolegijos.
