Štai Vilniaus universiteto slaugos studijų programos ketvirtakursė kėlė klausimą: jei lėšų yra ukrainiečiams, kodėl jų nerandama didesnėms lietuvių studentų stipendijoms bei didesniam kiekiui nemokamų studijų vietų finansuoti?
„Galbūt ir lietuvių studentams reikėtų skirti kiek aukštesnes stipendijas – šiuo metu stipendiją tokiam studentui kaip aš galima gauti tik besimokant itin aukštais pažymiais.
Taip pat vis sunkiau pateikti ir į valstybės finansuojamą vietą. Kai pradėjau studijuoti, už mokslą reikėjo mokėti tada, jei nepavyko išlaikyti matematikos valstybinio egzamino, tačiau kasmet reikalavimai vis auga, todėl ateityje įstoti į kolegiją, jau nekalbant apie universitetą, ir gauti valstybės finansuojamą vietą bus daug sunkiau“, – laikėsi nuomonės studentė.
Švietimo ekspertai skaičiuoja, kad kolegijose už mokslą moka jau bene 60 proc., universitetuose – vidutiniškai kiek daugiau nei 30 proc. studentų.
Nepaisant to, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bendro mokančiųjų už studijas studentų augimo nefiksuoja. Nuo 2019 m. iki dabar valstybės nefinansuojamose vietose studijuoja maždaug 43–45 proc. šalies studentų.
Visgi, kai kuriose aukštose mokyklose mokančiųjų už mokslą skaičius didėja. Portalui lrytas.lt pavyko išaiškinti, kad šalyje yra ugdymo įstaigų, kuriose per keletą metų mokančiųjų už mokslą skaičius išaugo dešimtimis procentų.
Turi paaiškinimą
Žurnalo „Reitingai“ vyriausias redaktorius Gintaras Sarafinas dalijosi, kad jei anksčiau kolegijose du trečdaliai studentų gaudavo valstybės finansuojamą vietą, dabar proporcijos pasikeitė ir už mokslą moka bene 60 proc. studentų.
Tai iliustruoja ir statistika. Štai Alytaus kolegijoje nuo 2019 iki šių mokslo metų mokančiųjų už mokslą skaičius išaugo beveik 20 proc. – didžiausias šuolis pastebėtas tarp 2021 ir 2022 metų, kuomet per vienerius mokslo metus mokančiųjų už studijas padaugėjo nuo 47 proc. iki 56 proc.
Nors skaičiai ne tokie šokiruojantys, mokančiųjų už mokslą skaičius auga ir Klaipėdos kolegijoje, kur per penkerius mokslo metus už mokslą mokėti pradėjo 6 proc. daugiau studentų, o štai per dešimtmetį tokių studentų skaičius išaugo nuo 36 proc. iki 60 proc.
O štai Panevėžio kolegijoje už mokslą moka jau beveik 70 proc. studentų – nuo 2019 m. skaičius taip pat išaugo beveik 10 proc. – nuo 58 iki 67 proc.
Utenos kolegijos administracijos direktorius Raimundas Čepukas patvirtino, kad kolegijiniame sektoriuje yra daug už studijas mokančių studentų. Jo teigimu, situacija tokia todėl, kad daug studentų nelaikė ar neišlaikė tam tikrų brandos egzaminų.
„Sakykime, pas mus į gana populiarią specialybę - slaugą - stoja daug studentų. Tačiau, pavyzdžiui, pernai iš 70 įstojusių tik 16 gavo valstybės finansuojamą vietą. Kyla logiškas klausimas – slaugytojų Lietuvai reikia, o finansavimą gauna labai mažai studentų“, – svarstė R.Čepukas.
Tačiau tokia situacija yra ne visur. Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) viceprezidentė, Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė patikino, kad kolegijose, kurios laikėsi ŠMSM rekomendacijų, mokančiųjų už mokslą skaičius nekilo. Tiesa, jų mažuma – tokių kolegijų šalyje tik keturios.
„LKDK niekada nepriimdavo kolegialaus sprendimo, kad visos kolegijos priėmimo metu laikytųsi ŠMSM rekomendacijų, kurios skelbia, kad stojantieji turėtų būti išlaikę lietuvių kalbos ir matematikos valstybinius egzaminus ir vieną egzaminą pasirinktinai bei konkursinis balas turėtų būti ne mažesnis kaip 4,3.
Keturios kolegijos – tai Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija laikėsi ŠMSM rekomendacijų, todėl šiose institucijose mokančių už studijas studentų skaičius nedidėjo.
Visos likusios 14 Lietuvos kolegijų šių rekomendacijų nesilaikė, priimdavo stojančiuosius su žemais konkursiniais balais, todėl tokia situacija ir susiklostė“, – aiškino Ž.Jankauskienė.
Sako, kad valstybė blaškosi
G.Sarafinas kalbėjo, kad, pavyzdžiui, 2016–2020 m. šalies valdantieji siekė, kad Lietuva artėtų prie nemokamų bakalauro studijų, ir tam skyrė lėšas.
„Jau 2019–2020 m. tikrai didelė dalis jaunuolių gaudavo valstybės finansuojamą vietą – tokių buvo virš 70 proc., artėjome prie trijų ketvirtadalių studentų, gaunančių nemokamą vietą.
Tačiau buvęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, o dabar narys Eugenijus Jovaiša sakė, jog nežinoma, kur pinigai, skirti šiam tikslui, dingo. O kai nėra tikslo, nėra pinigų, viskas ir leidžiasi žemyn.
„Mokančiųjų už mokslą skaičius auga dėl vizijos, tikslų, ėjimo krypties neturėjimo. Valstybė nuolat blaškosi, todėl nesiseka šeimoms – vieni vaikai gyvena pagal vieną sistemą, kiti tos pačios šeimos vaikai gyvenimą turi planuotis kitaip.
Galėjome išnaudoti tą kryptį, kurią buvome pasirinkę, tačiau viena valdžia elgiasi vienaip, kita nubraukia tai, ką darė ankstesnė, ir pakeičia finansavimo mechanizmus bei įrankius. Kai nebelieka pinigų, šeimos, kurios nori aukštojo mokslo diplomo, yra priverstos suktis pačios“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ekspertas.
G.Sarafinas aiškino, kad jaunuoliams yra kaitaliojamos stojimo sąlygos, kasmet keičiasi tvarka, todėl ir šiais metais matyti, kad mokančiųjų ir nemokančiųjų už studijas proporcijos praktiškai nesikeis.
„Reikalavimų daugėja, dabar yra privaloma išlaikyti tris egzaminus. Paprastai valdantieji turi kažkokią mintį, todėl, jei ją turi ir to siekia, gali pavadinti, kad nori kokybės.
Visgi, ką jie bešnekėtų, Lietuvoje nelabai kokybė keičiasi, kas keičiasi – proporcijos mokančiųjų už studijas“, – komentavo G.Sarafinas.
Tuo tarpu Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Vaitiekus portalui lrytas.lt kalbėjo, kad LSS kasmet kelia klausimą dėl studijų finansavimo, tenkančio vienam studentui.
„Labai gaila, jog nors ir BVP dalis ateina didelė, bet europiniai tyrimai rodo, jog dalis finansavimo, tenkančio vienam studentui, yra žemiau Europos Sąjungos vidurkio. Poreikis, kad studentai gautų didesnes stipendijas arba, dirbdami moksliniuose tyrimuose, atlyginimą, yra diskusija, kurią kasmet bandome plėtoti.
Ir dabar su Mokslo taryba, Švietimo komiteto pirmininku kalbėjome, kad būtų galimybė studentus įtraukti į projektus, kai darbas būtų susijęs su jų studijomis, ir jie iš to galėtų gauti tam tikrą atlygį. Tačiau tai taip pat yra klausimas, nes ne visos studijų pakopos yra vienodai įtraukiamos į mokslinius tyrimus, kas vėlgi sudaro tam tikrą netolygumą“, – kalbėjo LSS prezidentas.
Paklaustas, kaip vertintų minėtą nemokamo bakalauro galimybę, P.Vaitiekus laikėsi nuomonės, kad teoriškai nemokamą bakalaurą galime turėti ir šiandien.
„Jei užkeltume reikalavimus iki tiek, kiek turime valstybės finansuojamų vietų, jis būtų nemokamas. Todėl labai svarbu, kokiu principu norėtume tą nemokamą bakalaurą įgyvendinti.
Yra tokių pavyzdžių ir Danijoje, ir Olandijoje, kur mokslas yra nemokamas – tiesa, ten viskas veikia kiek kitu principu. Kadangi jis suteikiamas visiems, yra ganėtinai dideli studijas nutraukiančių studentų skaičiai.
Visgi, tai būtų siekiamybė, ypač kalbant apie tai, kad studentams tikrai iškyla problemų, susimokant už studijas“, – kalbėjo LSS prezidentas.
Paaiškino, kam bus skirti 4 milijonai
ŠMSM nurodė, kad didelės sumos yra skiriamos ne tik ukrainiečių, bet ir lietuvių studijų finansavimui. Ministerijos duomenimis, 2023 m. studijoms valstybės finansuojamose studijų vietose ir studijų stipendijoms skirta apie 14 mln. eurų.
„Studentai, mokantys už studijas, tai daro dėl įvairių priežasčių: renkasi studijuoti antrą kartą, galėjo dėl konkurso nepatekti į valstybės finansuojamą studijų vietą, nepasiekė minimalių stojimo reikalavimų“, – minima ŠMSM portalui lrytas.lt atsiųstame pranešime.
ŠMSM paaiškino ir kaip paramą gaus ukrainiečiai. Jų teigimu, studijos apmokamos tik po 2022 m. vasario ir į Lietuvą atvykusiems ir į aukštąsias mokyklas įstojusiems karo pabėgėliams.
„Skirti paramą Ukrainos piliečių studijoms buvo Vyriausybės sprendimas, kurį rėmė ir aukštosios mokyklos, sutikdamos dengti 40 proc. jų studijų kainos.
Iš ukrainiečių studijoms numatytų 4 mln. eurų beveik 3,7 mln. eurų skiriama pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų studentams, daugiau kaip 350 tūkst. eurų – antrosios pakopos studentams. Šios lėšos skirtos naudoti iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.
Valstybės lėšomis ukrainiečiams taip pat skiriamos stipendijos pragyvenimo ir su studijomis susijusiems poreikiams patenkinti.
Norintys gauti paramą ukrainiečiai turėjo atitikti reikalavimus. Vidurinį išsilavinimą įgijusiesiems Lietuvoje reikėjo turėti brandos atestatą ir išlaikytus du valstybinius brandos egzaminus arba brandos atestatą ir išlaikytą Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos organizuojamą stojamąjį testą;
Vidurinį išsilavinimą įgijusiesiems tėvynėje reikėjo turėti brandos atestatą ir išlaikytą Ukrainos stojamąjį testą.
Ministerija siekia, kad nuo 2024 m. Lietuvoje norintys studijuoti ukrainiečiai, baigę Lietuvos vidurinio ugdymo mokyklas, galėtų bendra tvarka pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, t.y. jiems reikėtų atitikti tokius pačius stojimo reikalavimus kaip visiems stojantiesiems“, – nurodė ŠMSM atstovai.
