Savo ruožtu „Erudito“ licėjaus tarptautinių projektų koordinatorė Rūta Petkevičiūtė pabrėžia, kad dirbtinio intelekto suteikiamos galimybės šiandien yra atradimas visam pasauliui, o itin stipriai paplitusios vadinamosios kibernetinės patyčios reikalauja sudėtingesnių ir inovatyvesnių problemos sprendimo būdų.
Prisitaikys prie naujų iššūkių
„Erudito“ licėjus – pirmoji mokykla Lietuvoje, kuri su elektroninėje erdvėje sutinkamomis moksleivių patyčiomis kovos pasitelkdama dirbtinį intelektą. „Erasmus+“ programos (KA220-SCH-45EC77C2) projektas „AI@Mediators“, kurio dalimi yra ir ši ugdymo įstaiga, iš viso truks trejus metus.
„Per juos mūsų tarptautinė komanda sunkiai dirbs, kad galėtų pasiūlyti ne tik šią dirbtinio intelekto programą, bet ir mokomuosius modulius švietimo platformoje, kurie galės tarnauti mokytojams, mokiniams ir tėvams prevencijai, kibernetinių patyčių problemų atpažinimui ir sprendimui.
Po šio laiko ir atlikus pilotinius bandymus keliose mokyklose, visi mūsų įrankiai bus prieinami visiems“, – aiškino R. Petkevičiūtė.
Pasak koordinatorės, pagrindinė idėja yra sukurti pokalbių robotą su dirbtiniu intelektu, kuris aptinka su virtualiu priekabiavimu susijusius modelius.
„Ką visa tai reiškia? Pokalbių robotas yra internetinis įrankis, kuriuo galite kalbėtis su programa ir turėti panašų pokalbį kaip su žmogumi. Dirbtinis intelektas reiškia, kad programa buvo apmokyta atpažinti žmogaus kalbą ir nustatyti modelius.
Mes „maitinsime“ šį dirbtinį intelektą, leisdami jam žinoti, kurie modeliai yra priekabiavimo elgesys, o kurie – ne. Kai programa bus apmokyta, šis pokalbių robotas galės identifikuoti galimus kibernetinių patyčių, priekabiavimo atvejus pats.
Supaprastintai tariant, tai lyg paauglys paaiškintų savo kasdieninį gyvenimą suaugusiajam, ir suaugusysis žinotų, kad paauglys patiria priekabiavimą ar patyčias. Privalumas tas, kad paaugliai kartais pageidauja nekomunikuoti su suaugusiais ir naudoti telefoną kaip emocijų išskyrimo formą“, – dėstė „Erudito“ licėjaus atstovė.
R. Petkevičiūtės teigimu, nors apie psichologines patyčių pasėkmes žinome daug, kibernetinės patyčios yra gerokai sudėtingesnis reiškinys, su kuriuo reikia atitinkamai ir dirbti.
„Būtina, kad naujos technologijos prisitaikytų prie šių naujų iššūkių. Čia mes matome dirbtinį intelektą kaip labai naudingą įrankį kovojant su šia problema“, – įsitikinusi R. Petkevičiūtė.
Specialistė pridūrė, kad šiuo metu projektas dar tik pradeda išvysti dienos šviesą, tad jo veiksmingumą nusakyti pakankamai sunku. Visgi R. Petkevičiūtė neabejojo, kad tokio įrankio naudą ateityje visuomenė tikrai pajus.
„Šiuo metu kuriame švietimo platformą, renkame pagrindinius mokyklų ir mokinių poreikius šiuo klausimu ir peržiūrime etinius principus, kurie turėtų vadovauti dirbtinio intelekto naudojimui nepilnamečiams.
Mes tik pradedame projektą, todėl sunku žinoti jo veiksmingumo tikslumą, tačiau įsipareigojame padaryti šį įrankį naudingą visuomenei, galintį atpažinti kibernetinių patyčių atvejus, ypač jaunuoliams, kurie dėl savo padėties nenori kalbėtis su suaugusiais apie tokią problemą“, – aiškino ji.
Pasak R. Petkevičiūtės, dirbtinis intelektas padės kovoti su vaikų patyčiomis tuo atveju, kai jas atpažinti bus daug kebliau.
„Tai bus vienas iš daugelio esamų įrankių. Tai tiesa, kad kai kurios procedūros pasenusios, bet daug metodikos, sukurtos psichologų ir pedagogų specialistų, išlieka aktualios ir būtinos. Mūsų programa apima specifinius aspektus (virtualų bendravimą ir kibernetinių patyčių atpažinimą), kurių dauguma gyventojų negali atpažinti ar pamatyti, bet žmogiškasis veiksnys lieka esminis, kovojant su patyčiomis“, – akcentavo „Erudito“ licėjaus atstovė.
Kibernetinės patyčios jau dominuoja
Šiame licėjuje dirbanti psichologė V. Rekienė pastebėjo, kad šiuolaikiniai vaikai yra gana stipriai panėrę į skaitmeninį pasaulį, tad jeigu anksčiau patyčios pasibaigdavo užvėrus mokyklos duris, dabar moksleiviai nebegali jaustis saugūs net savo namuose.
„Dabar jos gali persikelti į 24/7 erdvę – tai reiškia patyčias kiaurą parą, bet kurioje vietoje. Dabar nebūtinai esi saugus namuose, nes tave gali pasiekti ir įžeisti netgi būnant saugioje namų aplinkoje. Patyčios yra stipriai pasikeitusios, nes nuo jų pabėgti nėra taip paprasta.
Kita pusė yra tai, kaip aš, kaip žmogus, elgiuosi ir reaguoju, kai matau kitą žmogų ir jo reakciją. Galbūt dar kažkiek galiu sustoti, matydamas, kad aš kažką skaudinu, bet kai pasislepiu už ekrano, mano repertuaras gali labai stipriai pasikeisti, nes dėl savo anonimiškumo išgyvenu labai didelę, net perteklinę galią“, – aiškino psichologė.
V. Rekienės teigimu, pasitelkti dirbtinį intelektą kaip įrankį, kuris gali padėti sukontroliuoti kibernetines patyčias, yra labai išmintingas ir prasmingas žingsnis.
„Mes mokykloje galime daug dalykų pastebėti, betarpiškai reaguoti, bet tai, kas vyksta užvėrus mokyklos duris, tiek tėvams, tiek mokyklai tampa sunkiau prieinamais dalykais“, – pažymėjo specialistė.
Tenka pripažinti ir tai, kad patyčios elektroninėje erdvėje jau „išstūmė“ įprastus užgauliojimus realiame gyvenime – psichologė neslepia, kad su tokiais atvejais darbe susiduria vis dažniau.
„Tiek, kiek tėveliai kreipiasi, kai jie pamato ir supranta, dėl ko jų vaikų elgesys yra pasikeitęs ar kodėl jie liūdnesni, apatiški, tai dažniausiai yra kalbama apie tai, kad mano vaikas kibernetinėje erdvėje, įvairiuose chatuose susiduria su tam tikrais bendraamžių nemalonių reakcijų iššūkiais – tai gali būti nuotraukos, grubūs ir žeidžiantys žodžiai“, – vardijo V. Rekienė.
Pasak „Erudito“ licėjuje dirbančios psichologės, prie tokių tendencijų neišvengiamai prisidėjo ir karantinas, tačiau vien tik jį kaltinti tikrai nebūtų teisinga – jos manymu, jaunoji karta apskritai yra didelę dalį savo gyvenimo perkėlusi į internetą.
O štai paklausta, ar tai, kad kovai su patyčiomis pasitelkiamas dirbtinis intelektas reiškia, kad tradiciniai prevencijos būdai jau nebeveikia, V. Rekienė svarstė, kad vienareikšmiško atsakymo čia nėra.
„Turbūt ir taip, ir ne. Jokiu būdu negalime sakyti, kad tradiciniai diegiami patyčių valdymo būdai nėra veiksmingi – jie yra veiksmingi, kai jie diegiami nuosekliai ir sistemingai. Tuomet galima pasiekti labai gerų rezultatų.
Kita dalis – man atrodo, kad mums visiems, kaip visuomenei, reikėtų savo vertybinėse struktūrose susidėlioti tam tikrus vertybinius momentus, kad mes patys turime būti labai netolerantiški bet kokiam nepagarbiam, grubiam bendravimo santykiui – tiek tarpusavyje, bendraujant su suaugusiais, tiek stebint vaikų tarpusavio santykius.
Kartais mes turime pernelyg didelės tolerancijos netinkamam ir žeidžiančiam tarpusavio santykiui, nes ir medijose matome, ką influenceriai sako, kaip reaguoja į tam tikrus dalykus“, – svarstė specialistė.
V. Rekienė kalbėjo, kad dirbtinis intelektas, kaip patyčių valdymo priemonė, neabejotinai naudinga, turint omenyje, kad šiandien reikia kovoti jau su problemomis „už ekranų“.
„Jeigu, pavyzdžiui, turime tą patį tipišką patyčių klausimyną, kurį mes duodame ar elektronine forma, ar klasėje, jis yra labai nelankstus, nes duodame tam tikrus klausimus ir tam tikrus pasirinkimus. Dirbtinio intelekto technologija paremtas patyčių įrankis, kas galėtų būti ir pokalbių robotas, gali visai kitaip šitą apklausą atlikti, gali labai autentiškai reaguoti į pateiktą žmogaus atsakymą.
Jeigu žmogus sako, kad man yra sunku dėl to ir dėl kito, ir yra susikoncentruojama į tuos dalykus. Jei vaikas sako, kad susiduria su patyčiomis tada, kai išeina iš mokyklos, jam užduoda tikslinį klausimą, kad gal tu galėtum man pateikti daugiau pavyzdžių, vaikas pateikia daugiau pavyzdžių ir reaguojama į konkrečiai pateiktus pavyzdžius.
Tuomet surenkama tikslesnė informacija, ji yra išsamesnė. Kita vertus – galėjimas pasikalbėti net ir su robotu veikia ir terapiškai. Tai vis tiek yra bendravimo funkciją išpildantis dalykas, taip aš jaučiuosi išgirstas. Tai nėra tik vienkryptė sąveika, kur lape žymi „iksiukus“ lape“, – aiškino „Erudito“ licėjaus psichologė.
