Ministerija visuomenei teigia pateikusi siūlomus sprendimus, kaip rusakalbėse mokyklose besimokančius jaunuolius sėkmingiau integruoti į šalies visuomeninį gyvenimą ir gerinti jų pasiekimus. Tiesa, G.Jakštas dar kartą patikino, kad tokių mokyklų uždaryti tikrai neplanuojama.
„Atsižvelgdami į Lietuvos kontekstą, teisinį reglamentavimą, tarptautinius susitarimus, formuojame kryptis, kuriomis, konsultuodamiesi su visuomene, turime rasti priimtinus sprendimus, gerinančius sąlygas išmokti valstybinę kalbą ir taip sudaryti lygiavertes sąlygas integruotis Lietuvoje“, – aiškino G.Jakštas.
Ministras įvardijo ir tris siūlomas sprendimų kryptis.
„Pirmiausia, palaipsniui didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą mokyklose, kuriose mokoma tautinių bendrijų kalbomis. Stiprinti mokytojų šiose mokyklose lietuvių kalbos gebėjimus.
Suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms ir pačioms mokykloms priimti sprendimus dėl ugdymo valstybine kalba“, – vardijo G.Jakštas.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius pridūrė, kad galėtų būti galimybė visuomeninių mokslų – istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo – mokyti lietuvių kalba.
„Manome, kad gali būti sudarytos geresnės galimybės tautinių bendrijų vaikams geriau išmokti lietuvių kalbą jau darželiuose ir pradinėse mokyklose. (...) Siūlome diskutuoti dėl visuomeninių mokslų dalykų mokymo lietuvių kalba – tai yra, istorijos, geografijos ir pilietiškumo.
Iki programų atnaujinimo tautinių bendrijų mokyklose pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas lietuvių kalba buvo mokoma per tas pamokas, kai einamos Lietuvos istorijos ir geografijos temos, kai mokoma pilietiškumo pagrindų.
Atnaujintose programose numatyta, kad mokant istorijos, pasauliniai įvykiai siejami su Lietuvos istorija, tad Lietuvos istorija tampa neatsiejama visos istorijos dalimi, Lietuvos geografijos temos taip pat yra integruojamos į ugdymo turinį, ten, kur kontekstas tinkamas, visada yra ir Lietuva. (...)
Atskirti Lietuvos ir pasaulio istoriją ir geografiją didaktiniu požiūriu jau yra praeitis“, – pabrėžė R.Skaudžius.
G.Jakštas džiaugėsi, kad po daugiau nei mėnesio intensyvių diskusijų apie Lietuvos modelį mokykloms, kuriose mokoma tautinių bendrijų kalba, galima pasidžiaugti, kad diskusijos darosi vis konstruktyvesnės.
„Mes siekiame lygiaverčių mokymosi galimybių visiems Lietuvos mokiniams, nepriklausomai nuo jų gimtosios kalbos.
Manau, visi norime, kad Lietuvos tautinių bendrijų jaunimas galėtų kokybiškai mokytis ir sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, ir jų sėkmės istorijos būtų ne išimtis, o taisyklė, ir skaičiuojamos ne dešimimis ar šimtais, o tūkstančiais“, – kalbėjo G.Jakštas.
Ministras užtikrino, kad jokių skubotų ar kategoriškų sprendimų dėl mokyklų su mokomąja tautinių bendrijų kalba nebus.
„Primenu, kad siūlymų dėl tokių mokyklų uždarymo nebuvo ir šiandien jų taip pat nebus. Šiandien pateikėme diskusijai siūlymus ir kviečiame visuomenę įsitraukti į diskusijas“, – akcentavo G.Jakštas.
Pasak jo, nors vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad nereikia nieko daryti, kad situacija gera, tačiau akivaizdu, kad problema egzistuoja.
„Kad ją iliustruotume, noriu pasidalinti svarbiais skaičiais. Pirmiausia dėl egzaminų išlaikymo. Matome, kad egzaminų išlaikymo balai rusakalbėse mokyklose yra mažesni nei kitose.
Kai mokomoji kalba lietuvių, bent vieną valstybinį brandos egzaminą išlaiko 93 proc. abiturientų. Kai mokomoji kalba lenkų – 87 proc., kai rusų – tik 83 proc.
O dar svarbiau, kad tris valstybinius brandos egzaminus, kas yra privaloma sąlyga, norint studijuoti aukštosiose mokyklose, tose mokyklose, kur mokoma rusų kalba, išlaiko tris egzaminus tik 48,7 proc. abiturientų. Lyginant, kai mokoma lietuvių kalba, tris egzaminus išlaiko daugiau nei 74 proc.“, – skaičiavo ŠMSM vadovas.
Pasak G.Jakšto, rusakalbių mokyklų mokiniai daug rečiau tęsia mokslus ir aukštosiose mokyklose.
„2022–2023 metais abiturientų, kurie mokėsi rusų kalba, tik 31 proc. tęsia studijas universitetuose. Besimokę lenkų kalba universitetuose studijuoja 47 poc, lietuvių kalba – 49 proc.“, – dėstė ministras.
Matomi skirtumai ir darbo rinkoje – aukštesnės kvalifikacijos darbus dažniau dirba tie, kurie mokyklose mokėsi būtent lietuvių ar lenkų kalba.
„Situacija sudėtinga ir su mokytojais. Mokytojų, kuriems per 60 metų, rusakalbėse mokyklose – beveik trečdalis. Mokyklose, kur mokomoji kalba lenkų – 15 proc. lietuvių – 19 proc.
Apibendrindami galime konstatuoti, kad moksleiviai, kurie baigė mokyklas rusų mokomąja kalba, rečiau save realizuoja studijose ir aukšesnės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose“, – kalbėjo G.Jakštas, pridurdamas, kad klasių krepšeliai tautinių bendrijų mokyklose yra 20 procentų didesni, tad skirdami didesnes lėšas turime prastesnius rezultatus.
„Neigti, kad problema yra, tai tas pats, kas žiūrėti pro pirštus į Lietuvos rusų tautinės bendrijos jaunimo ateitį“, – pažymėjo ministras.
