Po A. Šilerio pasisakymų, kad tautinių bendrijų mokyklose turi būti steigiamos klasės lietuvių kalba, socialdemokratai sako, kad šiam pokyčiui įgyvendinti turėtų būti numatyta daugiau laiko.
„Tautinių bendrijų mokyklų vadovai ir mokinių tėvai yra sunerimę dėl Vilniaus vicemero veiksmų, siekiant per gana trumpą laiką, neturint teisinės ir normatyvinės bazės, mokyklose, kuriose ugdymas vyksta tautinės mažumos kalba, suformuoti klases, kuriose mokymas būtų vykdomas lietuvių kalba“, – teigiama partijos pranešime spaudai.
Pasak jų, vicemero teiginiai, kad tokias integracines iniciatyvas rodo pačios tautinių bendrijų mokyklos nėra teisingi.
„Argi galime demokratišku ir savanorišku procesu vadinti situacijas, kai vadovai yra kviečiami ir informuojami apie tai, kad iniciatyvas parodę bus finansiškai skatinami, o tokios iniciatyvos neparodymas gali lemti prastesnį jų darbo vertinimą. Tad mokyklų, kurios rengia savo nuostatų pakeitimus, veiksmus kažin ar galime vadinti savanoriškais, o patį procesą laikyti suderinamu su demokratiniais principais“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Švietimo komiteto narys Remigijus Motuzas.
„Švietimo ministerijai žadant parengti ir pristatyti tautinių bendrijų integracijos programas, Vilniaus vicemeras stato vežimą prieš arklį ir nutaria imtis iniciatyvos ir vienas pats, vadovaudamasis tik savo matymu imasi įgyvendinti tautinių bendrijų integraciją. Matant tai, susidaro įspūdis, kad yra siekiama ne rezultato, o naudojantis šiuo metu susidariusia situacija, gauti daugiau žiniasklaidos dėmesio“, – pabrėždamas raginimą elgtis atsakingai pabrėžė jis.
ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Visgi vėliau ministras patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų neplanuojama.
Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.
