„Kitą savaitę pristatysime išgrynintus ministerijos siūlymus dėl tautinių bendrijų švietimo. Visa bendruomenė galės diskutuoti, teikti savo alternatyvas. Organizuosime ir mes diskusijas, atidarysime langą teikti siūlymus visiems visuomenės gyventojams“, – trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje teigė G. Jakštas.
„Mūsų tikslas – lygiavertės mokymosi galimybės visiems vaikams. Apie tai, ar dabartinis mokyklų tautinių mažumų modelis yra pats tinkamiausias, ar reikia jį tobulinti, pavyzdžiui, daugiau dalykų mokyti lietuvių kalba – yra diskutuojama jau senokai. Tačiau tos diskusijos nebuvo labai aktyvios“, – akcentavo jis.
Visgi ministras dar kartą akcentuoja, kad apie mokyklų, kuriose mokoma rusų kalba, uždarymą nėra svarstoma.
„Apie mokyklų rusų mokomąja kalba uždarymą, ypač žinant, kad šiose savivaldybėse ir taip trūksta mokyklų, nėra net svarstoma. Nei šių mokyklų mokytojams, nei mokiniams sąlygos niekaip nebus bloginamos. Klausimas labai paprastas: ką galime padaryti, kad mokinių rezultatai, nepriklausomai nuo to, kokia gimtoji kalba, nesiskirtų. Palikdami viską taip, kaip yra dabar, nuskriaudžiame mokinius“, – pabrėžė G. Jakštas.
ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Visgi vėliau ministras patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų neplanuojama.
Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.
