Lrytas.tv laidoje „Nauja diena“ pristatydami mokytojo rinkimus, projekto organizatoriai ne tik pasidalino įsimintiniausiomis nominantų istorijomis, bet ir apžvelgė šalies švietimo aktualijas.
Pasak jų – pagrindinis šio projekto tikslas pasidžiaugti švietimo bendruomene ir garsiau kalbėti apie švietimo aktualijas bei problemas.
Problemų skaičius nemažėja
Lrytas.lt vystymo vadovė Greta Ališauskaitė–Bagušauskienė laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, kad projektas rengiamas ketvirtus metus, o švietimo problemų ir aktualių temų kasmet tik daugėja.
„Švietimui portalas skiria išskirtinį dėmesį, todėl šiais metais pirmą kartą organizuojame ir didžiausią švietimo konferenciją skirtą švietimo lyderiams. Konferenciją „Švietimo kodas“ vainikuos Lietuvos mokytojo apdovanojimai.
Kaip ir praėjusiais metais, kartu su Miša Jakobu bei kitais komisijos nariais, rinksime ir apdovanosime pačius geriausius šalies mokytojus, kuriuos siūlo ne tik mokyklos, bet ir mokiniai, jų tėvai, plačioji visuomenė.
Manome, kad kitaip švietimo lyderių ir tikrųjų šviesulių nelabai galima atrasti. Jie ne visada randa laiko pasigirti, pasidžiaugti savo darbais, o šis projektas būtent ir parodo, kokie tie žmonės yra nuostabūs“, – kalbėjo G.Ališauskaitė–Bagušauskienė.
Lrytas.lt vystymo vadovė pabrėžė, kad renkant Lietuvos mokytoją bus atsižvelgiama ne tik į patiktukų skaičių.
„Nėra konkretaus skaičiaus, kiek laiko žmogus turi dirbti savo darbą. Mokytojas gali dirbti penkerius arba dvidešimt penkerius metus ir savo darbą atlikti puikiai, būti mylimas bendruomenės, mokinių, turėti didelę patirtį.
Aišku, visuomenės ir bendruomenės palaikymas yra labai svarbus. Projekte pusę balsų lems visuomenės balsai, kitą pusę balsų pridės komisija – taip išrinksime devynis pačius geriausius, vadinamus Lietuvos mokytojus“, – aiškino G.Ališauskaitė–Bagušauskienė.
Atsakė, kas yra geras mokytojas
Paklaustas, kas yra geras pedagogas, „Lietuvos mokytojas 2024“ komisijos narys Miša Jakobas kalbėjo, kad geras mokytojas yra tas, kuris visą savo gyvenimą gyvena su pedagogine sąžine.
„Pedagogas geras tada, kai jis vaikams yra geras savo širdimi ir dvasia, kai supranta mokinį, jo vietą ir jį ruošia gyvenimui.
Mokytojas su mokiniu gyvena dvylika metų ir paruoštą, turintį savo pasaulėžiūrą, žinantį, kas bus ar kas vyks bent rytoj, išleidžia toliau į pasaulį.
Pedagogas vibruoja kartu su savo klase, su savo mokiniais. Mokytojas yra tam, kad mokytų vaiką kaip ir kuo gyventi, kuo būti.
Tai labai atsakinga profesija. Jeigu esi savo srities specialistas, jeigu esi drąsus pavadinti save mokytoju, manau, kad tai yra labai atsakinga ir rimta, juk atsakai už vaiko ateitį“, – dėstė M.Jakobas.
Gautas įvertinimas pravirkdė
G.Ališauskaitė–Bagušauskienė pabrėžė, kad projekto metu būta ne vieno ypatingo atvejo.
„Atvejai labai skirtingi, bet turėjome vieną mokytoją, kurį ypač palaikė bendruomenė. Pats mokytojas mums skambino ir labai dėkojo, kad yra galimybė dalyvauti projekte. Jis yra iš regiono ir niekada neįsivaizdavo, kad gali pakliūti į tokį projektą, gauti tiek dėmesio.
Pedagogas sakė, kad tiesiog kiekvieną dieną dirbo savo eilinį darbą. Mokytojui buvo labai smagu, kad kažkas jį pastebėjo ir mokiniai nori ypatingai padėkoti.
Jo istorija maža, bet tokia jautri pedagogo reakcija, kad kažkas išvis gali būti nominuotu, o dar ir laimėti yra ypatinga.
Tapęs laimėtoju jis nuoširdžiai apsiverkė, dėkojo mums, savo bendruomenei, daug dėmesio sulaukė ir regione.
Tai yra ir paskatinimas jaunam žmogui, kad jis neturi bijoti rinktis mokytojo darbo. Taip, ši profesija yra labai sudėtinga ir atsakinga, tačiau ir labai vertinama visuomenėje“, – pasakojo portalo lrytas.lt vystymo vadovė.
G.Ališauskaitė–Bagušauskienė sakė, kad žurnalistikos pamokas yra vedę ir patys lrytas.lt žurnalistai, todėl nuoširdžiai pripažino, kad būti mokytoju yra itin sunku. Jos teigimu, labai sunku ne tik sukontroliuoti pamoką, bet pagalvoti, kad mokiniui reikia į galvą įdėti ir žinias, todėl už šią profesiją norisi vien dėkoti.
Išskyrė svarbiausias savybes
Kalbėdamas kiek švietimo sistemoje dalykų priklauso nuo mokytojo arba jo vadovo M.Jakobas sakė, kad iš karto vadovais netampama.
„Svarbu būti asmenybe, suprasti, kad klasėje tavęs laukia įvairūs mokiniai, o tavo užduotis yra juos visus patraukti į savo pusę.
Svarbu, kad mokiniai klausytų, ką tu sakai, kad jie vertintų tavo žodį, tavo sakinį, kad suprastų, jog jiems esi reikalingas.
Jei esi paprastas, neįdomus, bus neįdomu ir toje pamokoje. Kentės ir mokomas dalykas, ir vaikai, ir apie tave kalbės tėvai.
Būti savo srities specialistu reiškia papasakoti vaikams ką tu pats esi patyręs, ko vakar klauseisi, ką vakar skaitei, ką girdėjai ir tai perteikti pamokos metu. Laiko užtenka viskam, reikia tik noro.
Juk vaikai ne viską suspėja. Jiems reikia ir nueiti į treniruotę, muzikos, dailės mokyklą. Mokytojai turi apie tai žinoti ir pasistengti, kad vaikams būtų įdomu toje klasėje ir mokykloje“, – įsitikinęs pedagogas.
Tuo tarpu, pasak M.Jakobo, ugdymo įstaigos vadovas yra tas žmogus, kuris savo rankoje neša vėliavą.
„Paskui save jis turi vesti visą bendruomenę įskaitant ir mokytojus. Vadovas yra idėjų generatorius, kuris sako: „Paskui mane, mano kolegos“, – sakė pedagogas.
Pasisakė ir dėl rusiškų mokyklų
Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms dėl dvikalbių mokyklų M.Jakobas laikėsi nuomonės, kad šalis ne taip suprato šia tema Švietimo ministro išsakytas mintis.
„Niekas nesiruošia uždaryti rusiškų mokyklų, niekas nesiruošia ant durų pakabinti spynos. Mes, visi Lietuvoje gyvenantys įvairių tautybių atstovai, turime suprasti, kad yra Lietuvos konstitucija, kad yra Lietuvos valstybė, kurios pagrindinis uždavinys yra kalbėti valstybine kalba.
Manau, kad tiek rusakalbiai, kiek žydų ar romų tautybės vaikai turi suprasti, jog be lietuvių kalbos susiaurėja jų galimybių ratas. Nemokant kalbos yra mažiau studijų galimybių, sunkiau kažką pasiekti – tai jau parodė praktika.
Per trisdešimt metų mes beveik nieko nepadarėme, o juk ne taip sudėtinga. Priklauso nuo vadovo, nuo mokyklos bendruomenės, nuo pravesto aiškinamojo darbo, kokios yra galimybės, jei tu kalbėsi, mokysiesi visus dalykus lietuviškai ir kaip yra gera gyventi Lietuvoje. Būdamas kitos kaimyninės šalies piliečiu, tokių galimybių neturėsi“, – įsitikinęs M.Jakobas.
G.Ališauskaitė–Bagušauskienė priminė, kad iki vasario 8 dienos yra laukiama „Lietuvos mokytojo 2024“ nominantų, balsų, palaikymo. Po tos dienos balsavimas užsidarys ir darbą pradės komisija rinkdama pačius geriausius mokytojus.
Kovo 1 dieną, po konferencijos „Švietimo kodas“ bus apdovanoti mokytojai ir pasidžiaugta švietimo bendruomene.
