Estijoje gyvenantis komunikacijos specialistas Vaidas Matulaitis atkreipė dėmesį, kad streikuoti nusprendė didžiulė šios šalies mokytojų dalis, ir nors neaišku, kiek laiko bus sutrikdytas ugdymo procesas, estų visuomenė pedagogus palaiko.
Jis taip pat papasakojo, ko tokiu protestu siekia būtent Estijos pedagogai ir kaip bent artimiausiu metu čia atrodys ugdymo procesas.
Streikuojančiųjų skaičius dar padvigubės
Pirmadienį skelbta, kad prasidėjusiame mokytojų streike dalyvauja virš 9000 bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų iš 330 Estijos ugdymo įstaigų.
Estijos švietimo darbuotojų sąjunga (EHL) reikalauja, kad minimalus bazinis mokytojų darbo užmokestis būtų 1 835 eurai per mėnesį, tačiau šis padidėjimas valstybei atsieitų maždaug 10 mln. eurų.
Palyginimui, praėjusiais metais streikavę Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) pedagogai reikalavo darbo užmokestį didinti 56 procentais, tačiau vėliau kiek nusileido –pasiūlė Vyriausybei derėtis dėl atlyginimų didinimo 30 proc. – po 15 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo.
Ilgalaikėje perspektyvoje EHL ir švietimo darbuotojai nori sudaryti ilgesnės trukmės kolektyvinę sutartį, kuri iki 2027 m. garantuotų mokytojams 120 proc. šalies vidutinio mokytojų darbo užmokesčio vidurkį.
Tiesa, pasak EHL, nuo trečiadienio streikuojančiųjų skaičius beveik padvigubės iki 18 tūkst., kai solidarizuodamiesi prie streiko prisidės darželių ir profesinių mokyklų mokytojai.
Pranešta, kad vien Taline nuo pirmadienio streikuoja 57 vietos valdžios valdomose bendrojo lavinimo mokyklose dirbantys 2917 mokytojų. Be to, paramos streike dalyvauja 460 bendrojo lavinimo mokyklų darbuotojų. Streike nedalyvauja tik viena sostinės specialiųjų poreikių mokykla.
Trijų dienų darželių ir profesinių mokyklų darbuotojų solidarumo streikas turėtų vykti nuo trečiadienio iki penktadienio. Bendrojo ugdymo mokytojų streikas yra neterminuotas.
Primena neišpildytą pažadą
Estijoje gyvenantis komunikacijos specialistas Vaidas Matulaitis pažymėjo, kad streikuojančių mokytojų skaičius tokio dydžio valstybei kaip Estija yra tikrai reikšmingas.
„Vienuose šaltiniuose skelbiama, kad streikuojančių mokytojų yra maždaug 9 tūkst. su puse, kituose – kad jau 18 tūkst., tai kol kas nelabai aišku, kaip yra skaičiuojama. Bet kokiu atveju Estijai tai yra labai didelis skaičius, prie streiko prisijungė daug mokyklų.
Mažiausiai streikuojančių yra rytų Estijoje, kur vyrauja rusakalbiai. Narvos mieste viso labo streikuoja 15 mokytojų. Pagrindinė priežastis, kad dauguma Narvos mokyklų nėra prisijungusios prie Estijos švietimo darbuotojų asociacijos, kuri yra šio streiko organizatorė“, – portalui lrytas.lt aiškino V.Matulaitis.
Pasak jo, neterminuotą streiką suorganizavusi švietimo darbuotojų sąjunga būtent ir yra pagrindinė organizacija, vienijanti Estijos švietimo darbuotojus, o protestui ši esą ruošėsi jau kurį laiką.
„Jau praėjusiais metais buvo grasinimų, kad tas streikas bus, jam buvo pradėta ruoštis. Pagrindinis streiko reikalavimas yra mokytojams pakelti algas ir peržiūrėti darbo krūvius, atlygio skaičiavimo formulę.
Kaltinimas Vyriausybei toks, kad tai buvo vienas iš pažadų prieš ir po rinkimų į Estijos parlamentą – praktiškai visos partijos žadėjo pakelti algas švietimo darbuotojams, pedagogams, ir tai iki šiol yra neįvykdyta. Ir šiam streikui pasiruošta gana rimtai“, – vertino Estijoje gyvenantis lietuvis.
V.Matulaičio teigimu, pedagogai skundžiasi ir sunkiai pakeliamais krūviais, dėl specialistų stokos turi dirbti tiek daug, kad tenka gerti net antidepresantus.
„Į tą regioną, kur yra Narvos miestas, važiuoti pedagogui iš vakarų ar centrinės Estijos finansiškai netgi apsimoka, nes yra specialios ir gana ženklios priemokos – po 300–500 eurų. Bet algos yra labai įvairios.
Būtent tai ir buvo reikalavimas, kad naujai pakelta alga būtų minimali, visiems Estijos mokytojams garantuota, ir atitiktų Estijos algų vidurkį.
Didžiausia problema yra ta, kad mokytojo profesija, galima sakyti, sensta – kitaip sakant, neateina pakankamai daug jaunimo, nenoriai yra studijuojamos pedagoginės specialybės aukštosiose mokyklose, ir tai yra nepatraukli profesija jauniems specialistams.
Kadangi neateina pakankamas skaičius jaunų specialistų, krūvis didėja ant tų, kurie yra, ir kai kurie jau netgi šneka apie tai, kad kas trečias kolega vartoja antidepresantus, turi psichologinių problemų dėl spaudimo, dėl krūvių“, – aiškino komunikacijos specialistas.
Tiesa, anot V.Matulaičio, prie didėjančios įtampos švietime prisidėjo ir Estijoje vykdoma mokyklų reforma, kai palaipsniui yra atsisakoma rusakalbių mokyklų ir pačios rusų kalbos.
„Tai reiškia, kad rusakalbiams specialistams, kurių yra tūkstančiai, atsirado reikalavimas mokėti estų kalbą C1 lygiu, nors iki šiol užtekdavo B2 lygio. Jau dabar yra skaičiuojama, kad Estija gali netekti apie 450 mokytojų vien Taline“, – nurodė jis.
Pats ugdymo procesas vykstančio streiko metu, lietuvio teigimu, chaoso Estijoje nesukėlė, o į pamokas neinantys vaikai vis tiek gali ir net turėtų būti mokykloje.
„Tai nėra staigmena, kuri įvyko per naktį. Be abejo, yra nepatogumų, ypač tėvams, kur vaikus dėti, ką su jais daryti. Bet įstatyminė nuostata yra tokia, kad mokyklos negali būti uždarytos – jos privalo būti atidarytos ir turi būti prieinamos vaikams.
Dauguma mokyklų veikia taip, kad vaikai yra priimami, jiems rodomi filmai, pasiruoštos programos, jie pamaitinami ir išleidžiami namo. Kitas sprendimas – bibliotekos prailgino darbo laiką ir visokie edukaciniai centrai, užklasinės veiklos centrai irgi paruošė specialias programas, kad galėtų priimti vaikus.
Tėvai buvo raginami nevesti vaikų į mokyklą, bet jos taip pat ir negali būti uždarytos, nes jei tėvai neturi galimybės vaiko palikti vieno, jis turi būti priimtas“, – pasakojo V.Matulaitis.
Nesusikalba ir Estijos valdžia?
Paklaustas, kaip pati Estijos visuomenė vertina tokio masto streiką, pašnekovas svarstė, kad nuomonių yra įvairių, tačiau dauguma gyventojų pedagogus visgi palaiko.
„Paskutiniai šviežiai atlikti tyrimai rodo, kad 67 proc. gyventojų palaiko mokytojų streiką, tai didžioji dauguma supranta mokytojus ir jų problemas. Be abejo, yra atskirų atvejų, kai tai tikrai yra nepatogumas, yra nemažai nerimo, kaip tai paveiks akademinį lygį, nes niekas nežino, kiek tas streikas tęsis.
Šiandien jau yra švietimo ministrės pareiškimas, kuri pasakė, kad panašu, jog streikas truks mažiausiai dvi savaites. O kiek tęsis – niekas nežino, nėra apibrėžta“, – komentavo Estijos lietuvis.
Sudėtingai vyksta ir protestuojančių mokytojų bei valdžios dialogas. Pasak V.Matulaičio, kol kas ženklų, kad pedagogai pasieks savo streiko tikslą, nėra, o įtampą galima stebėti ir pačioje Estijos vyriausybėje.
„Yra informacijos, kad susitarta tarp mokytojų asociacijos ir Vyriausybės atstovų dėl ilgalaikių derybų, dėl paties derybų proceso. Dėl konkrečių rezultatų ir mokytojų reikalavimų įvykdymo sprendimų nėra.
Tam, kad dabartiniai minimalūs reikalavimai būtų įvykdyti ir streikas nutrūktų, reikia šiek tiek daugiau nei 10 mln. eurų, ir jie yra nerandami. Yra keistokų dalykų, kuomet iš esmės yra tam tikra priešprieša tarp premjerės Kaja Kallas ir švietimo ministrės Kristinos Kallas – tarp dviejų bendrapavardžių vyksta tam tikras konfliktas, kadangi premjerė pareiškė, kad šiuos papildomus pinigus turi rasti pati švietimo ministerija iš savo biudžeto, o švietimo ministrė sako, kad surasti 10 mln. įmanoma tik, tarkime, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sąskaita, o to daryti nenori, nes tai labai svarbu.
Dėl to yra toks pasistumdymas, kad vyriausybė iš esmės atsisako paremti ir padėti uždengti šitą 10 mln. skilimą švietimo ministerijai“, – aiškino Estijoje gyvenantis lietuvis.
Dėl ko streikavo Lietuvos mokytojai?
Primename, kad praėjusiais metais kelis kartus streikavo ir Lietuvos mokytojai. Pirmąjį streiko etapą Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pradėjo dar rugsėjį. Iš pradžių, rugsėjo viduryje, vyko įspėjamasis streikas, o mėnesio gale profsąjungai priklausantys pedagogai nustojo vesti pamokas ir protestavo iki pat spalio vidurio.
Padarius šešių savaičių pertrauką, prie aktyvių streiko veiksmų kelioms dienoms grįžta lapkričio pabaigoje. Pedagogai streikavo ir gruodžio 5 dieną, kai Seime buvo priimtas kitų metų valstybės biudžetas. Tuomet šalia Seimo įvyko ir mitingas.
Vis dėlto, A.Navicko vedamai profsąjungai taip ir nepavyko susitarti su šia valdančiąja koalicija.
Profsąjungos mokytojų nepatenkino švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymas darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. – po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių.
LŠDPS prašė kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo. Dar anksčiau reikalavimas siekė 56 proc. atlyginimų kilimą.
