„Visi suaugusieji gali prisijungti į platformą kursuok.lt ir gauti 500 eurų finansavimą mokymuisi“, – antradienį spaudos konferencijoje pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Jis pridūrė, kad kursams užsiregistravusiems suaugusiesiems numatytas finansavimas yra ribotas – 66 milijonai eurų. 500 eurų dotaciją penkeriems metams gali gauti visi suaugę asmenys nuo 18 iki 65 metų.
„Tikslinė grupė – kiekvienas žmogus nuo 18 iki 65 metų, kuris yra dirbantis Lietuvos pilietis. Jis turi jau turėti išsilavinimą, nes ši sistema yra skirta labiau patobulinti turimus įgūdžius“, – teigė švietimo viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Anot viceministrės, šiuo metu platformoje užregistruota beveik 50 mokymo programų. Didžiausią valstybės finansavimą numatoma skirti skaitmeninius įgūdžius suteikiantiems kursams.
„Kol kas matome beveik 50 užregistruotų programų, jų kainos svyruoja, gali būti ir brangesnės nei krepšelis, kurį skiriame, – iki 600 eurų“, – pažymėjo viceministrė A. Kudarauskienė, pridurdama, kad yra ir nemokamų kursų, kurie įkainoti po 10 eurų dėl administravimo išlaidų.
„Turime keletą programų, kurios įkainotos 10 eurų, bet jos pačios yra nemokamos, 10 eurų yra simbolinis mokestis už administravimą“, – pridūrė A. Kudarauskienė.
Taip pat valstybės lėšomis bus finansuojamos programos, skirtos tobulinti suaugusiųjų skaitmenines, raštingumo, daugiakalbystės, matematines ir gamtos mokslų, technologijų bei inžinerijos kompetencijas, asmenines, socialines ir mokymosi mokytis kompetencijas, pilietiškumo, verslumo, kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencijas.
Šiuo metu platformoje jau užsiregistravo 185 suaugę žmonės.
Besimokančiųjų suaugusiųjų Lietuvoje – per mažai
Ministras G. Jakštas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje pradėję dirbti suaugusieji gana vangiai mokosi ir siekia įgyti kompetencijų. Lietuva, anot jo, turėtų lygiuotis į kitas šalis, kuriose toliau mokosi apie 30 proc. suaugusiųjų.
„2017 m. suaugusiųjų tarp 25 ir 64 amžiaus mokėsi mažiau nei 6 proc., 2019 m. pasiekėme 7 proc., 2022 m. 8,5 proc. Tačiau, žiūrėdami į šalis, į kurias norėtume lygiuotis šiuo aspektu, matome gana didelį atotrūkį. Tarkime, Nyderlanduose mokosi 26 proc. suaugusiųjų, Danijoje – 28 proc., Švedijoje – 36 proc., o Europos sąjungos vidurkis siekia apie 12 proc.“ – vardino švietimo ministras.
G. Jakšto teigimu, analizuojant šalies gyventojų mokymosi įpročius nustatyta, kad pagrindinėmis kliūtimis gyventojai mato finansavimo ir laiko stygių. Be to, pridūrė ministras, suaugę dažniau ieško kursų internetu. Todėl, sakė G. Jakštas, Lietuvoje sukurta tokia duomenų bazė, kurioje būtų ir visos suaugusiems asmenims skirtos mokymo programos, praėjusios kokybės vertinimą, ir piliečiai galėtų gauti valstybės finansavimą.
