Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, kiek ilgiau nei valandą trukęs bandomasis patikrinimas iš esmės praėjo sklandžiai, tačiau dalis gimnazijų vadovų dalijosi, jog teko susidurti ir su nežymiais trikdžiais.
Visgi, pedagogams didesnį nerimą kelia tikrieji patikrinimai. Mokyklų vadovai dalijosi, kad artėjantis kovas daliai vaikų kelia stresą, buvo sakančių, kad tokie patikrinimai tik padidino pedagogų krūvį, o naudos neduos.
Kokia bus tikroji situacija?
Alytaus Putinų gimnazijos direktorė Daiva Sabaliauskienė nurodė, kad bandomajame tarpiniame patikrinime dalyvavo 93 gimnazijos mokiniai. Pasak jos, pirmasis blynas buvo ne tiek prisvilęs, kiek buvo tikėtasi.
„Nebuvo jokių trikdžių su interneto galimybėmis. Aišku, kaip visuomet, užsispyrė pora kompiuterių, tačiau turėjome atsarginius ir viskas buvo išspęsta labai greitai. Prisijungimas vyko sklandžiai, susižiūrėjome parametrus, nebuvo atvejų, kad kažkas neveiktų.
Labiau neramina kai kurių gimnazijos trečiokų motyvacija, kad tai tik pabandymas. Tiesa, buvo tokių, kurie jau džiaugiasi rezultatais – juos mokiniai pamatė atlikę užduotį – surinkta ir 17, 15, 14 balų. Visgi, buvo ir tokių, kurie nepasiekė net 10 balų.
Mokiniai jau turi praktikos spręsti užduotis elektroniniu būdu – taip jie laikė pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP). Sistema yra labai analogiška, palengvinimas yra ir tas, kad čia jie gali naudotis skaičiuotuvais.
Kiek mačiau, skaičiuotuvas yra ir pačioje sistemoje, jie gali naudotis ir oficialių formulių sąrašu“, – portalui lrytas.lt pasakojo pedagogė.
Mokyklos vadovė sakė, kad po patikrinimo kai kurie mokiniai dalijosi supratę, ką dar reikia pasimokyti, kiti išėjo visai be baimių ar emocijų. Pasak jos, užduotys įdomios ir mokytojams, todėl jos bus aptartos klasėse.
„Ne už kalnų tikrieji tarpiniai patikrinimai, todėl nerimo labai daug, jį patiria ir mokytojai. Tai yra pirmas kartas ir pataikyti ar tam tikra prasme atspėti, kokio tipo užduotys bus, yra ganėtinai sudėtinga.
Kai kurie mokytojai išgyvena dėl streikų, ligos, pačio programos turinio. Yra labai sunku iki kovo suspėti į tuos rėmus, tačiau rezultatus pamatysime tada, kai patikrinimai įvyks.
Mano, kaip pedagogės ir mamos vertinimu, motyvuotiems mokiniams, kurie turi nuoseklią mokymosi sistemą, šie patikrinimai yra pakankamai geri – visas krūvis pasidalina per dvejus metus, tačiau reikės tam tikros pačių gimnazistų ūgties.
Analizuojant visus praėjusių metų metinius rezultatus matosi, kad ketvirtokai jau šiek tiek pasitempė. Dabar turės pasitempti ir trečiokai. Jiems atrodo, kad viskas dar toli, dar po metų, bet čia tų metų nėra.
Ir dar – bet kokiu atveju viskas priklauso nuo asmenybių. Yra labai motyvuotų mokinių, kurie yra orientuoti į tam tikrus rezultatus bei siekius, tačiau yra ir tokių, kuriems dar vis jaučiamas atsitiktinumas gimnazijoje“, – dalijosi D.Sabaliauskienė.
Panašios nuotaikos vyravo ir Vilniaus Gabijos gimnazijoje. Mokyklos vadovė Vilija Klimavičienė pažymėjo, kad patikrinime vienuoliktokai dalyvavo beveik šimtu procentų, o procese pasitaikė tik vienas nesklandumas.
„Ne dėl mūsų kaltės vienas mokinys negalėjo prisijungti prie sistemos, tačiau susiskambinus su NŠA buvo duotas kitas prisijungimas ir viskas vyko sklandžiai.
Užduotys buvo pavyzdinės, o po patikrinimo vyravo įvairios nuotaikos – vienam jas spręsti buvo lengviau, kitam – sunkiau, bet svarbiausia, kad jie iškart matė savo taškus, galėjo įsivertinti, pasilyginti.
Mokinius nuraminome, kad tai yra pavyzdinis pabandymas, tokių užduočių nebus, nors buvo sakančių, jei būtų tokios užduotys, sektųsi puikiai“, – teigė V.Klimavičienė.
Mokyklos vadovė kalbėjo, kad mokiniai greitai priima iššūkius ir susitaiko su mintimi, kad patikrinimų reikia ir kitaip būti negali.
„Kartais nuotaikos priklauso ir nuo pedagogų, kiek vaikai yra nuraminami. Be abejo, yra iššūkių – ir ugdymo programos, ir kurį laiką vadovėlių nebuvimas, skaitmeninis turinys, tačiau pasivysime. Visos mokyklos ir visi mokiniai startuoja vienodomis sąlygomis.
Kartais brandos egzaminai būna „per anksti“ ir dvyliktokams – tai priklauso nuo brandos. Visgi, kai kurie vienuoliktokai patikrinimus vertina palaikiai“, – mintimis dalijosi gimnazijos vadovė.
Jai antrino Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos direktorė Ramunė Urbienė. Mokyklos vadovė sakė, kad bandomieji tarpiniai patikrinimai vyko sklandžiai, tačiau mokinių jausmai – įvairūs.
„Pirmasis bandomasis yra matematika, todėl vertinimai įvairūs. Visgi, jei kiekvieną mėnesį jums reikėtų laikyti tiek patikrinimų, kiek yra numatyta mokiniams, tikriausiai turėtumėte atsakymą į klausimą, kokios yra jų nuotaikos.
Be jokios abejonės, turime gyvenimo ir praktikos patirtį, vaikai yra laikę įvairiausių patikrinimų, tačiau tai nauja ir papildoma, todėl tik įveikę pirmąjį ratą galėsime pasakyti, kaip tam pasiruošti tinkamai“, – laikėsi nuomonės R.Urbienė.
Pažėrė ir kritikos
Savo ruožtu Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas tarpiniams atsiskaitymams kritikos negailėjo. Pasak mokyklos vadovo, bandomasis patikrinimas praėjo sklandžiai, jame dalyvavo 180 gimnazistų, o mokiniai buvo nuteikti, kad tai buvo skirta ne tik jiems, bet ir techninių dalykų tikrinimui.
„Mūsų mokiniai yra motyvuoti, todėl patikrinimą įvertino normaliai. Mes nedalyvavome streikuose, pamokos vyksta, todėl artėjant tikriesiems patikrinimams padarysime viską, kas yra mūsų jėgose.
Tačiau sprendimą tokius patikrinimus rengti jau vienuoliktoje klasėje vertinu neigiamai, nes tai labai trukdo ugdymo procesui. Nemanau, kad į tai dedamos sąnaudos pakeis galutinius rezultatus. Ypač tokioms mokykloms kaip mūsų, kurios sraute turi apie 200 mokinių, tai yra pakankamai sudėtingas procesas.
Daug trukdosi ugdymo procesas, krūvis, ypač lietuvių kalbos mokytojams – jie turi ruoštis PUPP, tarpiniams įvertinimams, brandos egzaminams. Nežinau, ar idėjos autoriai pasieks rezultatą, kurio tikėjosi“, – kalbėjo E.Grigaliūnas.
Trūkumų nemato
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas sakė, kad patikrinime dalyvavo maždaug 100 jo vadovaujamo licėjaus mokinių, o su nesklandumais susidurta nebuvo.
„Manau, kad patikrinimai sklandžiai turėjo praeiti pas visus. Tam buvo ruoštasi ilgai. Buvo noras šitą pilotažą daryti lapkričio 21 d., vadovai kategoriškai prašė, kad būtų atidėta į gruodį arba sausį – ministerija į tai atsižvelgė ir bandomąjį patikrinimą atidėjo į šią dieną.
Buvo įsigyti papildomi kompiuteriai, dalį kompiuterių davė ministerija, dalį nupirko mokyklos. Pasirūpinta ir papildoma įranga – ausinėmis, klaviatūromis, pelėmis, jeigu reikėjo – modemais, maršrutizatoriais“, – dėstė D.Žvirdauskas.
LMVA prezidentas kalbėjo, kad užduotis spręsti elektroniniu būdu turėtų būti patogiau ir skaidriau visomis prasmėmis.
„Tarpiniai patikrinimai skatins nuosekliau mokytis. Apie tai kalbama jau metus laiko. Pasidėjus rugsėjui, vienas iš iššūkių mokytojams buvo vadovėlių vienuoliktokams trūkumas, tačiau jiems dėsto ilgametę patirtį turintys pedagogai, todėl jie išmano savo dalyką ir galėjo parinkti įvairios medžiagos ugdymui“, – laikėsi nuomonės licėjaus direktorius.
Trečios gimnazijos klasės mokinių atliktos užduotys, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros (kalbėjimo) tarpinio patikrinimo, bus vertinamos automatiškai. Jie preliminarius rezultatus sužinos iškart, kai tik baigs tarpinio patikrinimo užduotis.
Jei netenkins gautas rezultatas, tarpinius pasiekimų patikrinimus mokiniai galės perlaikyti iš naujo 2025 m. pavasarį (ketvirtoje gimnazijos klasėje), išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį (kalbėjimo) tarpinį patikrinimą. Perlaikymo galimybė bus sudaryta tik vienerius metus – pirmiesiems abiturientams, kurie laiko tarpinius patikrinimus.
Tarpiniai patikrinimai yra valstybinių brandos egzaminų dalis: tarpinio patikrinimo (ar jų sumos, kai vykdomi dalyko du tarpiniai patikrinimai) rezultatas sudarys 40 proc. valstybinio brandos egzamino įvertinimo.
