Rusakalbė moteris neseniai savo komentaru sukėlė audrą socialiniuose tinkluose. Pastaruoju metu verda diskusijos dėl to, ar Lietuvoje turėtų būti uždaromos rusakalbių mokyklos, reaguojant į praėjusių metų pabaigoje nutikusį incidentą, kai paaugliai į savo draugą dėl išsiskyrusios nuomonės apie karą Ukrainoje paleido šūvius iš pneumatinio ginklo.
Sureagavo ir ministerija, ir savivaldybė
„Lietuvoje gyvenu visą gyvenimą, ir aš, ir mano vaikai lankė rusišką mokyklą. Pas mus yra nemažai ukrainiečių ir baltarusių, ir nemanau, kad jie eis į lietuvišką mokyklą mokytis šunų kalba“, – feisbuke pareiškė pedagogė.
Vaikų lopšelio-darželio „Žiburėlis“, kuriame dirba moteris, direktorė Rita Giedrė Rugevičiūtė portalui LRT.lt komentavo, kad situacija jai žinoma, moteris kviečiama į etikos komisiją.
Visgi Vilniaus miesto savivaldybė portalui lrytas.lt antradienį nurodė, jog pedagogė darbe nebelaukiama jau nuo kitos savaitės.
„Darželio Pedagogų taryboje priimtas sprendimas, kad darbuotojas pažeidė Pedagogų etikos kodeksą, ir abipusiu šalių sutarimu sutarta, kad sausio 19 d. yra paskutinė pedagogės darbo diena“, – komentavo savivaldybė.
Švietimo, mokslo ir ministerijos atstovai apgailestavo dėl pedagogės pasisakymų, kurie esą „žemina tiek jos pačios, tiek atstovaujamos darbovietės orumą ir prasilenkia ne tik su Pedagogų etikos kodekso ir Švietimo įstatymo nuostatomis, bet ir tiesiog elementariomis bendražmogiško bendravimo normomis“.
„Pedagogų etikos kodekse vienas iš pagrindinių pedagoginių darbuotojų elgesio ir veiklos principų yra žmogaus teisių pripažinimo principas. Pedagogas vadovaujasi lygiateisiškumo ir nediskriminavimo nuostatomis ir siekia, kad socialiniai, rasiniai, kalbiniai, religiniai arba kiti veiksniai nedarytų įtakos jo elgesiui profesinėje veikloje.
Vadovaudamasis teisingumo principu, pedagogas atsižvelgia į kiekvieno mokinio socialinės, kultūrinės aplinkos ypatumus ir yra nešališkas vertindamas kiekvieno mokinio pasiekimus ir pažangą, ugdymosi poreikius, mokinių ar jų grupių dalyvavimą bendruomenės gyvenime, spręsdamas konfliktus“, – rašoma ministerijos portalui lrytas.lt pateiktame atsakyme.
Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui sulaukus kritikos dėl viešų svarstymų atsisakyti Lietuvoje rusakalbių mokyklų, politikas teigė, kad kol kas konkrečių pasiūlymų šiuo klausimu nėra.
Anot ministro, dabartinę sistemą būtina tobulinti, kad šalyje gyvenantys rusakalbiai jaunuoliai lengviau prisitaikytų visuomenėje.
„Manau, kad visų tikslas bendrai yra vienodas – visi norime, kad rusakalbis jaunimas kuo sėkmingiau integruotųsi Lietuvoje ir galėtų realizuoti savo talentus. Ar taip yra dabar? Matome, kad ne visada. Ar gali būti geriau? Mes norime ieškoti atsakymų kartu į tai“, – Eltai pažymėjo G.Jakštas.
Kalbėdamas apie jo atžvilgiu išsakytą kolegų kritiką, ministras pažymėjo, jog kritikuojančiųjų visada yra, tačiau kritika ir iš jos kylančios diskusijos, pasak jo, neretai padeda surasti geriausius sprendimus.
„Diskusijos aktyvavosi labiau, nei buvo prieš tai. Manau, kad tos diskusijos gali padėti ieškoti ir kažkokių sprendimų“, – sakė jis.
Paklaustas, ar ši kritika neindikuoja, jog visuomenė nepasiruošusi tokiam žingsniui, politikas pridūrė, kad kol tai bus įvertinta, jokių siūlymų ir sprendimų ministerija neteiks.
Dar karo pradžioje išplatino rekomendacijas
Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir Lietuvoje išryškėjo ne vienas pedagogas, menkinantis tiek Lietuvą, tiek Ukrainą. Kai kurie iš jų jau netekę darbo.
ŠMSM jau 2022 metų pradžioje yra parengusi mokykloms specialias rekomendacijas, kaip elgtis, susidūrus su karą Ukrainoje neigiančiu ar kitaip neapykantą Lietuvoje skatinančiu mokytoju.
Pažymima, kad, kai mokytojas viešai, socialiniuose tinkluose, per pamokas ar kitoje mokyklos veikloje pritaria tarptautiniams nusikaltimams, jo veikla gali būti vertinama remiantis Baudžiamuoju kodeksu. Jame pažymima, kad už viešą karo nusikaltimų, genocido neigimą, menkinimą jis gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Mokyklos administracija esą turėtų aiškiai informuoti visus įstaigos darbuotojus, kad viešas pritarimas tarptautiniams karo nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas gali būti laikomas nusikaltimu.
Pasak ministerijos, įstaigos vadovas turėtų inicijuoti pokalbį su mokytoju bei etiškai ir dalykiškai pasiūlyti nutraukti darbo sutartį arba mokytojo pareiškimu, arba šalių susitarimu. Jei pedagogas nesutinka, reikėtų raštu jo paprašyti, jog šis pasiaiškintų dėl savo elgesio.
Priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir kitų aplinkybių, darbuotojui gali būti įteikiamas įspėjimas dėl galimo atleidimo už antrą tokį patį pažeidimą arba jis gali būti atleidžiamas iš darbo be įspėjimo ir išeitinės kompensacijos.
