„Tiek mokyklų turima ir parengta techninė infrastruktūra, tiek pati elektroninė testavimo sistema, tiek tarpinio patikrinimo vykdymo procesas – kas ir sudarė šį techninį pasirengimo galimybių išbandymą – vyko taip, kaip suplanuota. Jokių techninių trikdžių ar gedimų, galinčių sutrukdyti tarpinį patikrinimą nebuvo užfiksuota. Kompiuteriai buvo tinkamai paruošti, užtikrintas pakankamas interneto ryšys, mokiniams nekilo problemų dėl prisijungimo prie testavimo sistemos ir joje atliekant užduotį“, – teigia NŠA direktorės pavaduotojas Aidas Aldakauskas.
Išbandyme dalyvavusios mokyklos iki sausio 20 d. galės teikti savo pastebėjimus, kaip galėtų būti patobulinta tarpinio patikrinimo vykdymo tvarka. Taip pat iki kovo, kai prasidės tarpiniai patikrinimai, mokyklos turės laiko įsivertinti savo pasirengimo situaciją ir priimti reikiamus techninius, organizacinius ar vadybinius sprendimus.
Tarpiniuose patikrinimuose elektroniniu būdu dalyvaus III gimnazijos klasės mokiniai. Jų atliktos užduotys, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros (kalbėjimo) tarpinio patikrinimo, bus vertinamos automatiškai. Jie preliminarius rezultatus sužinos iškart, kai tik baigs tarpinio patikrinimo užduotis.
Jei netenkins gautas rezultatas, tarpinius pasiekimų patikrinimus mokiniai galės perlaikyti iš naujo 2025 m. pavasarį (IV gimnazijos klasėje), išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį (kalbėjimo) tarpinį patikrinimą. Perlaikymo galimybė bus sudaryta tik vienerius metus – pirmiesiems abiturientams, kurie laiko tarpinius patikrinimus.
Tarpiniai patikrinimai yra valstybinių brandos egzaminų dalis: tarpinio patikrinimo (ar jų sumos, kai vykdomi dalyko du tarpiniai patikrinimai) rezultatas sudarys 40 proc. valstybinio brandos egzamino įvertinimo.
