Gimnazijos vadovė Andželika Keršinskienė įsitikinusi, kad šią bėdą išspręsti galima tik tada, kai ją pripažįsta ir pati mokykla, ir moksleivių tėvai, o tada belieka tik susivienyti.
Apie būtent Antakalnio gimnazijoje taikomus bei pasiteisinusius kovos su svaigalais metodus bei sąmoningumo svarbą A.Keršinskienė kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Įjunkim šviesą“.
Vardija tris esminius žingsnius
A.Keršinskienė kalbėjo, kad jos vadovaujama gimnazija, kaip ir daugelis kitų šalies mokyklų, susiduria su tam tikrais iššūkiais, tačiau svarbiausia, jos teigimu, yra nebijoti ir tai pripažinti.
„Taip, mes tikrai turime problemų, bet tos problemos neatsirado šiandien. Jos tęsiasi, ir tai, kad mes šiandien kalbame apie tai drąsiau, švietimo įstaigų vadovai drąsiai kalba apie tai, taip pat prisijungia ir kiti partneriai, kurie kalba apie egzistuojančią problemą – medikai, politikai, įvairūs švietimo ekspertai – tai džiugina.
Problema tikrai neatsirado šiandien ar vakar, ji tęsiasi tikrai ne pirmus metus. Mes, kaip įstaiga, tai matėme ir prieš metus, ir dar daugiau“, – aiškino jau dvejus metus Antakalnio gimnazijai vadovaujanti A.Keršinskienė.
Pasak jos, šiai mokyklai svarbūs yra trys pagrindiniai aspektai, vienas iš jų – mokyklos bei mokinių fizinis saugumas.
„Kad mokiniai, įėję į pastatą arba būdami jo teritorijoje, jaustųsi saugiai. Žinoma, ne visos mokyklos turi tvoras, kameras, mes šito irgi neturime, tai maksimalaus fizinio mokinių saugumo mes tikrai užtikrinti negalime.
Kameros yra, išorinės ir vidinės, kurios stebi įeinančius ir išeinančius, bet mokiniams nėra draudžiama išeiti iš patalpų. Mes esame beveik centre, tai per ilgąsias pertraukas mokiniai eina, kur jiems reikia. Bet tas fizinis saugumas mokyklai yra būtinas, jį įvairiais būdais galima užtikrinti.
Nemanau, kad tvora išspręs problemą – jokiu būdu, tai tas sąmoningumas turi atsirasti kitame lygmenyje“, – įsitikinusi sostinės Antakalnio gimnazijos vadovė.
Kitas aspektas, anot jos – svarbu didinti mokinių sąmoningumą ir atsparumą.
„Būtent nepatekti į tokią aplinką, kuri skatintų paragauti, pavartoti ir paskui įklimpti į psichotropinių medžiagų vartojimą“, – paaiškino A.Keršinskienė.
O trečias dalykas – visos bendruomenės ir įvairių institucijų įsitraukimas į mokinių saugumo užtikrinimą.
„Bet čia aš kalbu jau ne apie fizinio saugumo užtikrinimą, nes čia galima bendradarbiauti ir su policija, kuri ateina į pagalbą, bet ir apie emocinį saugumą, psichologinę būseną, kad jie mokykloje jaustųsi saugūs ir emociškai.
Tai trys dalykai, kurie yra labai svarbūs, ir tada, matyt, kiekviena mokykla tuos tris dalykus jau pati sprendžia, kaip taikyti, kokius būdus atrasti, kad jie paliestų kiekvieną mokinį, tam, kuriam reikalinga pagalba, ir atkreiptų tėvų dėmesį“, – aiškino A.Keršinskienė.
Su skauduliu kovoja išskirtiniais būdais
Pasak gimnazijos direktorės, kovojant su psichotropinių medžiagų vartojimo tarp paauglių problema reikia pasitelkti tiek „kietąsias“, tiek ir „minkštąsias“ priemones. Prie pastarųjų galima priskirti ir komunikaciją.
„Visų pirma, tas didinimas mokinių sąmoningumo, apie ką kalbame jau antrus metus su visomis klasėmis – mokiniai, pastebėję, kad jūsų draugui yra bėda, natūralu, kad gali būti visko, pastebėję, kad nelegalūs, negeri dalykai vyksta mokyklos patalpose, teritorijoje – būkite sąmoningi. Visų pirma atkreipkite suaugusiojo dėmesį, nebijokite mūsų informuoti.
Tai pirmiausia mes sąmoningumą nukreipiame į pilietinę atsakomybę, kad mokykla yra visų, ir labai svarbu, kad tos psichotropinės medžiagos, dažniausiai tai elektroninės cigaretės, kad mokyklos patalpose ir už kos ribų nebūtų garinama“, – kalbėjo A.Keršinskienė.
Anot jos, jau netgi devintokai daug žino ir gali mokytojams papasakoti apie įvairias psichotropines medžiagas, pasidalinti patirtimi.
„Mes kviečiame žmones, lektorius, kurie papasakotų apie žalą, mes kviečiame suaugusius, bet vaikai, klausydami lektorių, labai dažnai juos papildo, nes tos įvairios priemonės kas savaitę gali keistis, ir visų jų mes užfiksuoti negalime. Bet mes kviečiame suaugusius, kurie kalba apie administracinę atsakomybę, kas irgi labai svarbu suvokti, kad už tai yra baudžiama įstatymo tvarka“, – nurodė pašnekovė.
Pasak A.Keršinskienės, gimnazijoje aktyviai veikia ir Mokinių senatas, o jo veikla esą taip pat įgalina mokinius kalbėtis apie problemas, mokiniai patys turi įvairių pasiūlymų.
„Mes kalbamės Senato rate, kalbamės mokinių seniūnų rate, ir tada tie mokiniai keliauja į klases. Aš labai dažnai ir pati einu į klases, kalbuosi per visus tėvų susirinkimus, kad tikrai yra problema, jūs ją patys puikiai žinote, nes jūsų vaikai yra devintose klasėse.
Visi tyrimai rodo, kad, jeigu santykis prastėja šeimoje, jeigu santykis prastėja tarp draugų, mokykloje, natūralu, kad sąmoningumo vis mažėja, ir atsiranda rizika, kad norėsis kažką išbandyti, kažko paragauti, pritapti prie tam tikrų draugų, ir mes galime tą vaiką pamesti. Ir jis dažnai pametamas dar progimnazijoje.
Tai mes dirbame ir su mokiniais, kuriems reikalinga jau ne prevencija – jie puikiai tą žalą supranta ir gali mums apie ją papasakoti daugiau“, – dėstė mokyklos vadovė.
Antakalnio gimnazija, A.Keršinskienės teigimu, ir pati ėmėsi nemažai priemonių, kad moksleivius atbaidytų nuo noro svaigintis. Pavyzdžiui, šiemet pradėta bendradarbiauti su Lietuvos karo akademija.
„Turime jaunųjų kariūnų lyderių klasę – tai yra 32 mokiniai, kurie dalį pamokų turi karo akademijoje. Jiems aukštoji mokykla atveria savo erdves, savo dėstytojus, kurie moko pilietiškumo pagrindų, etikos, tikybos, kur vyksta fizinio ugdymo pamokos. Manau, ne kiekvienas universitetas ir mokykla turi tiek, kiek turi karo akademija.
Kadangi mes esame šalia, tas bendradarbiavimas tikrai labai reikšmingas“, – džiaugėsi gimnazijos direktorė.
Pasak A.Keršinskienės, vaikai tokiu atveju ne tik turi pamokas, neformalius užsiėmimus, bet gali ateiti čia net savaitgaliais, sportuoti.
„Jeigu mokinys galbūt priklauso rizikos grupei, patekus į tokią klasę jam atsiveria didelės galimybės, ir labai svarbu jas išnaudoti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Dar vienas projektas, kuriuo didžiuojasi gimnazija – bendradarbiavimas ir su viena krepšinio mokykla.
„Vienoje klasėje mes turime 12 sportininkų, krepšininkų, kuriems suteikta galimybė papildomai sportuoti mokykloje. Jie turi vakarines treniruotes, bet mes suteikiame jiems galimybę sportuoti rytais, tai irgi yra fizinis aktyvumas, kur jie gali išsikrauti, pabūti kartu, mokiniai derina mokslus ir sportą, ir rodo, kad galima gyventi ir kitaip, nes sportas yra labai populiarus tarp mokinių“, – aiškino A.Keršinskienė.
Mokiniai jau susidraugavo su policijos pareigūnais
Pasak jos, labai pasiteisinusi priemonė yra ir jaunimo darbuotojų vizitai į gimnaziją. Ugdymo įstaiga bendrauja su atviru jaunimo centru „Žalianamis“, kuris nuo mokyklos įsikūręs visai netoli.
„Mes pirmieji Vilniuje turime mokykloje jaunimo darbuotojus. Tai reiškia, kad du kartus per savaitę ateina jaunimo darbuotojai, kurie yra paruošti bendrauti su jaunimu, kuris patiria tam tikrus iššūkius, jie gimnazijoje praleidžia po 4–5 valandas.
Paprastai jų veikla yra orientuota į pertraukas, tai jų metu visi, kurie nori, ateina, su jais bendraujama per žaidimus, per pokalbius, bet tokiu būdu mokykloje atsiranda du jauni žmonės, turintys išsilavinimą, tam tikros patirties, kurie prie savęs pritraukia socialiai pažeidžiamus vaikus.
Ką mes pastebime, kadangi toks projektas startavo birželį, išbandėme kaip bandomąjį, o dabar nuo rugsėjo jau turime beveik pusę metų – jaunimo darbuotojai pastebi, kad jau atsirado santykis su tam tikrais mokiniais, mokiniai gali po pamokų keliauti į „Žalianamį“ – į jaunimo erdvę, kur dar yra kitos veiklos, ir iki devintos valandos ten būti. Darbuotojai pasiūlo jiems socialinę veiklą, įvairias paskaitas, jie gali savanoriauti“, – vardijo A.Keršinskienė.
Į prevencines pamokas, kurios vyksta gimnazijoje, esą dažnai užsuka ir policijos pareigūnai.
„Pavyzdžiui, sužinome, kad vienoje klasėje šiuo metu paplito kramtomas tabakas. Ką mes apie jį žinome? Kad tokia cheminė medžiaga yra draudžiama Lietuvoje, tai tiesiog skambiname bendruomenės pareigūnams ir prašome, kad jie suteiktų mums daugiau informacijos, o tada ir ateitų į klasę, jei toje klasėje yra problema, papasakotų, ką jie žino, kokios administracinės nuobaudos gali būti skiriamos.
Jeigu matome, kad nutiko taip, jog vienas mokinys pasidalino netinkamu turiniu internete, susijusiu su psichotropinių medžiagų vartojimu, mes irgi sureaguojame, kviečiamės pareigūnus, kad jie ateitų į klasę ir papasakotų“, – aiškino A.Keršinskienė.
Ji pridūrė, kad policijos pareigūnus mokiniai jau pažįsta, tad šie jiems lengviau atsiveria. Bendruomenės policijos pareigūnams esą bet kada gali paskambinti tiek patys paaugliai, tiek ir jų tėvai.
Pasak gimnazijos vadovės, mokykla „nežaidžia detektyvų“ – jei tarp mokinio daiktų randama neleistinų daiktų, prašoma, kad su jo šeima taip pat pasikalbėtų ir policija.
„Manau, prevencinis pokalbis su policija šeimai irgi yra pravartus. Tai nėra malonu, bet manau, kitą kartą jie tiesiog susimąsto, nes tai nėra bauda, tai nėra baudimas. Čia yra tiesiog prevencija, pokalbis“, – aiškino A.Keršinskienė.
