„Pozicija yra vienareikšmiška, kad tai yra dalykas neapgalvotas. Ministras, manau, kaip ir daugelis, padarė klaidą, nepasirengęs, nepasiruošęs, neaišku, kodėl. Rugsėjo mėnesį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtino, kad tikrai jokių pakeitimų dėl tautinių bendrijų ar vienos iš tautinių bendrijų, šiuo atveju rusų, mokyklų atžvilgiu tikrai nebus nieko daroma ir keičiama. Dabar staigiai, dėl vieno konflikto tarp jaunuolių kažkodėl pradėta kalbėti apie tai“, – „Žinių radijui“ penktadienį komentavo V. Blinkevičiūtė.
Socialdemokratės teigimu, ministras G. Jakštas turėtų pripažinti padaręs klaidą ir atsiprašyti už pasvarstymus palaipsniui atsisakyti mokyklų, kuriose vaikai mokomi rusų kalba.
„Įsivaizduokite – viduryje mokslo metų 14 tūkst. besimokančių moksleivių išgirsta iš ministro – ne iš bet ko, – kad viskas čia blogai, reikia tas mokyklas uždaryti. Anaiptol – tikrai nereikia kelti panikos dėl to. Ir ministrui tektų pripažinti klaidą, kad norint išstoti su tokiais pareiškimais, reikia būti rimtai apgalvojus, rimtai pasirengus, įvertinus, aptarus. Jis gi yra ministras, negali kalbėti beleko. Reikia pripažinti šitą klaidą, atsiprašyti ir nebekiršinti daugiau žmonių“, – aiškino V. Blinkevičiūtė.
Anot politikės, Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama tautinių bendrijų mokykloms. Todėl, pabrėžė ji, reikėtų spręsti tokius klausimus kaip geresnė tautinių mažumų integracija, o ne kalbėti apie mokyklų uždarymus.
„Atvirkščiai, manau, kad per mažai daroma dėl tautinių bendrijų mokyklų Lietuvoje, dėl turinio, mokymo proceso, vadovėlių, mokytojų parengimų, dėl didesnės integracijos. Čia reikia klausimus spręsti, o ne kalbėti apie tai, kaip uždarysim mokyklas“, – pažymėjo V. Blinkevičiūtė.
ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas praėjusią savaitę Eltai teigė ieškantis teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.
„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.
Tokiems ministro svarstymams nepritaria dalis politikų, tautinių bendrijų institucijos.
Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.
