„Kovą prasidės tarpiniai patikrinimai. Jie organizuojami elektroniniu būdu. Siekiant, kad viskas vyktų sklandžiai, rengiamas techninių galimybių išbandymas. Jis apims tiek pačių mokinių realios sistemos išbandymą, tiek ugdymo įstaigų turimos techninės infrastruktūros, tiek elektroninės testavimo sistemos patvarumo ir patikrinimų vykdymo proceso peržiūrą. Turime būti įsitikinę, jog visi, visos mokyklos tinkamai pasiruošėme“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė.
Techninį išbandymą vienu metu atliks virš 500 ugdymo įstaigų, kuriose mokosi III gimnazijos klasės mokiniai. Pagal paruoštas instrukcijas mokyklos turės parengti kompiuterius, užtikrinti, kad yra instaliuotos visos reikiamos programos, įrenginiai užtektinai galingi, nėra jokių gedimų, galinčių sutrukdyti patikrinimą.
Išbandymo metu bus testuojama interneto greitaveika ir pajėgumai, mokinių prisijungimo prie elektroninės testavimo sistemos sklandumas bei pačios sistemos funkcionalumas.
Po techninių galimybių išbandymo mokyklos bus kviečiamos įsivertinti savo pasirengimo situaciją ir priimti reikiamus techninius, organizacinius ar vadybinius sprendimus, kad būtų tinkamai pasiruošta tikriesiems tarpiniams patikrinimams. Išbandyme dalyvavusios mokyklos iki sausio 20 d. galės teikti savo pastebėjimus, kaip galėtų būti patobulinta vykdymo tvarka.
NŠA duomenimis, mokyklose, kuriose vyks tarpiniai patikrinimai, yra per 40,6 tūkst. mokinių mokymui skirtų kompiuterių. Be to, NŠA pernai lapkritį 28 savivaldybėms paskirstė 2236 naujus kompiuterius. R. Krasauskienės teigimu, pereinant prie vis platesnio elektroninio mokinių pasiekimų patikrinimų vykdymo ir vertinimo, svarbu, kad mokyklos turėtų tinkamus techninius išteklius.
„Renkame duomenis ir stebime aprūpinimo kompiuterine įranga situaciją skirtingose savivaldybėse, todėl už daugiau nei vieną milijoną įsigyti kompiuteriai perduoti būtent toms savivaldybėms, kurių mokyklose poreikis didesnis“, – sako NŠA direktorė.
Elektroninio tarpinio patikrinimo išbandymui bus naudojama matematikos užduotis, tačiau išbandymo pagrindinis tikslas – pasitikrinti įrangos ir procesų veikimą.
„Tai nėra pavyzdinė šio dalyko tarpinio patikrinimo užduotis ir nėra kandidato matematinio pasirengimo patikrinimas, todėl nebus atliekamas mokinių žinių ir gebėjimų vertinimas ar analizė“, – pabrėžia R. Krasauskienė.
Tačiau dalyvavimas techniniame išbandyme vienuoliktokams suteiks puikią galimybę susipažinti su testavimo aplinka ir jos galimybėmis. Išbandyme gali dalyvauti visi III gimnazijos klasės mokiniai, t. y. daugiau nei 21 tūkst. vienuoliktokų.
Kadangi techniniame išbandyme bus naudojama matematikos užduotis, patikrinimas truks 45 minutes. Dar 15 minučių iki patikrinimo bus skirta pasirengimui, kai kandidatams išdalinami prisijungimo duomenys, medžiaga, kuria kandidatai gali naudotis, kandidatai jungiasi prie elektroninės užduoties atlikimo sistemos.
Kandidatų atliktos užduotys, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros (kalbėjimo) tarpinio patikrinimo, bus vertinamos automatiškai. Jie preliminarius rezultatus sužinos iškart, kai tik baigs tarpinio patikrinimo užduotis. Jei netenkins gautas rezultatas, tarpinius pasiekimų patikrinimus mokiniai galės perlaikyti iš naujo 2025 m. pavasarį (IV gimnazijos klasėje), išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros (kalbėjimo) tarpinį patikrinimą. Perlaikymo galimybė bus sudaryta tik vienerius metus – pirmiesiems abiturientams, kurie laiko tarpinius patikrinimus.
Pirmasis – užsienio kalbos (prancūzų) – tarpinis patikrinimas vyks kovo 5 d.
Tarpiniai patikrinimai yra valstybinių brandos egzaminų dalis: tarpinio patikrinimo rezultatas sudarys 40 proc. valstybinio brandos egzamino įvertinimo.
