„Labai liūdna, kad tie asmenys, kurie turi idėjų šią tema, nė vienas nėra buvęs tautinių mažumų mokykloje. Tai yra labai sudėtinga tema, o populistiniai ir labai paprasti sprendimai, deja, neatlieps to lūkesčio“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė E. Dobrowolska.
„Labai norėtųsi, kad nebūtų populizmo, kad iš tikrųjų atsisėstų švietimo ekspertai, kad būtų diskutuojama kaip padėti. Tautinės mažumos yra mūsų piliečiai, Lietuva turėtų savo piliečiais rūpintis ir nuspręsti, kaip strategiškai mes galėsime žiūrėti į šį turinį, į dėstymo problemas“, – aiškino ji.
Visgi, prieš G. Jakštui atsisėdant į ministro kėdę, laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovavusi E. Dobrowolska tikina, kad tautinių bendrijų mokyklose išties kyla nemažai iššūkių. Tačiau ji nepritaria, kad mokymo rusų kalba atsisakymas išspręstų esančias problemas, nes jų sprendimui reikia sisteminės ir strateginės vizijos.
E. Dobrowolska kritikuoja ir tai, kad atsisakius dėstymo rusų kalba, būtų sudėtinga rasti dirbti galinčių pedagogų, mat šių trūksta ir lietuviškose mokyklose.
Ministrės nuomone, tokie G. Jakšto pasisakymai tėra siekis mobilizuoti rinkėjus. Anot jos, ši tendencija pastebima prieš kiekvienus rinkimus.
„Aš nemenu nei vienų metų, kai šios temos iškėlimas vienu arba kitu kampu, pasirinkus vieną ar kitą tautinę mažumą, nemobilizuotų rinkėjo. Į tai reikia investuoti, o žiūrėti populistiškai“, – tikino ji.
ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas praėjusią savaitę Eltai teigė ieškantis teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.
„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.
Tokiems ministro svarstymams nepritaria dalis politikų, tautinių bendrijų institucijos.
Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.
Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.
