Pasak naujienų portalo lrytas.lt kalbintų mokyklų vadovų, rusakalbėse ugdymo įstaigose toli gražu mokosi ne tik rusų vaikai, o toks, jų manymu, skubotas verdiktas pridarytų tik daugiau žalos, o ne atneštų teigiamą pokytį Lietuvos visuomenei.
Pateikė esminius argumentus
Ministras G.Jakštas savaitės pradžioje nurodė ieškantis teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.
„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G.Jakštas.
Viešojoje erdvėje prie diskusijų, ar Lietuvoje turėtų likti rusų tautinės mažumos mokyklos ir ar jose mokomoji kalba gali būti rusų, grįžta po to, kai pora paauglių, besimokančių rusų tautinės mažumos Vilniaus Naujamiesčio mokykloje, dėl politinių pažiūrų apšaudė bendramokslį pneumatiniu ginklu. Apie tai galite skaityti čia.
„Aš tikiuosi, kad per keletą savaičių turėsime pasiūlymą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ komentavo G.Jakštas.
Argumentuodamas savo iniciatyvą, ministras teigė, kad mokyklų, kurių mokomoji kalba yra rusų, išlaikymas kainuoja brangiai, o šių ugdymo įstaigų moksleiviai tampa labiau pažeidžiami propagandos iš Lietuvai nedraugiškos valstybės.
„Ko mes siekiame išlaikydami būtent tokias mokyklas? Man atrodo, kad didele dalimi padarome sau meškos paslaugą, tai kartais net ir kainuoja brangiau“, – pridūrė jis.
G.Jakštas taip pat akcentavo, kad vaikai, pagrindinius dalykus besimokantys ne lietuvių kalba, sunkiau integruojasi ir į aukštąsias mokyklas, ir į darbo rinką.
Klaidinga manyti, kad mokykloje yra tik rusai?
Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos direktorė Roza Dimentova teigė suprantanti situacijos sudėtingumą, tačiau ragino ministrą į rusakalbes mokyklas pažiūrėti plačiau, o ne vertinti jas pagal vieną ar kelis nutikusius incidentus.
„Aš jau daug metų esu tokios tautinės mokyklos direktorė ir puikiai suprantu pačią situaciją, bet gal nevertėtų po įvykio svarstyti kažką, galvoti. Kalbėti apie mokyklų ateitį verta, bet supranatate, nėra taip, kad ten įvyko, ir todėl dabar visur taip įvyks.
Žiūrime situaciją, kuri vyksta – taip, blogai, kad taip įvyko, ir tikrai niekas nevertina, kad tai yra gerai. Rusakalbės mokyklos, tuo labiau, kad čia gi ne rusiškos mokyklos, o rusakalbės mokyklos, mūsų mokykloje, kaip ir daugelyje kitų, nemažai dalykų dėstoma lietuvių kalba, vos ne pusė mokytojų yra lietuviai.
Pavyzdžiui, dabar atėjo geografiją dėstyti mokytojas, ir jo gimtoji kalba yra lietuvių, jis puikiai dėsto lietuviškai. Pas mus nemažai vaikų mokosi ir iš Ukrainos, mūsų mokiniai visada padeda jiems integruotis, nes pratybų sąsiuviniai ir vadovėliai yra parašyti lietuvių kalba.
Šimtu procentų vadovėliai yra lygiai tokie patys, kaip ir visoje Lietuvoje – nėra skirtingų vadovėlių, skirtingų tekstų – viskas taip pat“, – portalui lrytas.lt aiškino R.Dimentova.
Pasak V.Kačialovo gimnazijos vadovės, rusakalbėse mokyklose mokosi skirtingų tautybių vaikai – jos teigimu, tikrai nėra taip, kad čia laukiami tik rusai.
„Yra vaikų iš mišrių šeimų, tai galvoti apie tai, kad kažkas palaiko situaciją, kuri yra – mes visi tikrai bijome ir pergyvename dėl karo, vadiname tai būtent karu, ir tikrai visada stengiamės padėti pabėgėliams, labai daug tuo klausimu darome.
Kalbėti reikia, aptarti tuos klausimus reikia, pasižiūrėti, gal kokių investicijų reikia, bet čia yra normali situcija, prie kurios reikėtų grįžti ir apie tai kalbėti“, – aiškino mokyklos direktorė.
R.Dimentova prisipažino, kad pastaruosius kelerius metus, kai Rusija užpuolė Ukrainą, rusakalbės mokyklos tikrai jaučiasi lyg būdamos po padidinamuoju stiklu.
„Ypač ką tik praėję metai buvo įtempti, nes kalba ir apie visokius pavadinimus, apie pakeitimus. Bet dauguma iš mūsų bendruomenės yra protingi tėvai, kurie čia gimė, gyvena čia visą gyvenimą, turi tą pačią tėvynę, kaip ir visi kiti žmonės, gyvenantys Lietuvoje. Aš dabar skaitau komentarus ir kartais būna baisu, kokie žmonės pikti, jiems atrodo, kad čia kažkokia penkta kolona. Nu klausykit...
Čia nejuokinga – čia tikrai labai rimta. Dabar yra tikrai sunku šeimoms, ir pasirodo, kad mes net nežinojome, kiek daug mūsų moksleivių tėvų net Ukrainoje turi giminių. Tai yra jautri tema visiems“, – svarstė pašnekovė.
Pasak V.Kačialovo gimnazijos vadovės, jeigu sprendimas atsisakyti rusakalbių mokyklų ir būtų priimtas, svarbu tą daryti labai pamažu ir atsakingai, o ne iš karto.
„Būtų negerai, jeigu tai įvyktų labai greitai. Dabar yra labai blogai, kai tie žodžiai greitai išeina į spaudą, kažkas pasakė, kažkas supyko – to neturėtų būti. Reikia su ramia galva atsisėsti, galvoti ir suprasti, kad tie žmonės, kurie yra Lietuvos piliečiai, dauguma galvoja lygiai taip, kaip ir kiti, ir tikrai apie tai verta kalbėti“, – įsitikinusi R.Dimentova.
Visus konfliktus tikina jau išsprendę
Savo ruožtu Klaipėdos uostamiesčio progimnazijos direktorė Irina Narkevičienė neslėpė, kad ministro G.Jakšto žodžiai ją pačią tikrai nuliūdino.
„Labai liūdna dėl to ministro pasisakymo ir veiksmų – labai liūdna. Nematau priežasties, kad dabar visas rusakalbių mokyklas reikėtų uždaryti. Tai (moksleivių konfliktas Vilniuje, – aut.past.) yra vienetinis atvejis ir jį reikia paprasčiausiai ištirti, kodėl taip nutiko.
Mūsų mokykloje mokosi įvairių tautybių vaikai – ir armėnai, ir kartvelai, ir baltarusiai, ir rusai, ir ukrainiečiai, ir net lietuviai. Jeigu konfliktų ir būna, tai vaikai yra vaikai, jie ateina iš šeimų, o šeimose gal jie girdi daug ką. Bet kalbamės ir su tėvais, ir su vaikais, yra pagalbos mokytojui specialistai, kurie vykdo prevencinę veiklą“, – portalui lrytas.lt aiškino I.Narkevičienė.
Pasak Klaipėdos uostamiesčio progimnazijos vadovės, Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžioje šiokių tokių nuomonių išsiskyrimų tarp moksleivių būdavo, tačiau dabar mokykla šiuo klausimu esą visiškai vieninga.
„Čia kolektyvo įdirbis – mes visi aiškinomės, kalbėjomės ir dabar gyvename tikrai draugiškai. Kažkokių rimtų konfliktų tikrai neturėjome“, – patikino I.Narkevičienė.
Progimnazijos direktorė atkreipė dėmesį ir į tai, kad vaikas informaciją geriausiai įsisavina būtent savo gimtąja kalba, tačiau šios mokyklos moksleiviai, jos teigimu, tikrai gerai šneka ir lietuviškai.
„Kadangi ir olimpiados, ir konkursai vykdomi lietuvių kalba, ir vadovėliai yra lietuviški, ir pratybų sąsiuviniai. Žinoma, galime ruoštis (rusakalbių mokyklų panaikinimui, – aut.past.), bet taip nesiskaityti su žmonėmis – aš nežinau. Tikrai man ant dūšios labai blogai“, – prisipažino I.Narkevičienė.
Klaipėdoje, pašnekovės skaičiavimais, veikia 6 rusakalbių mokyklos – 4 progimnazijos ir 2 gimnazijos.
„Tai čia tikrai bus nepasitenkinimas ir teisių pažeidimas“, – spėjo Klaipėdos uostamiesčio progimnazijos direktorė, pridūrusi, kad, nors rusakalbės ugdymo įstaigos ir atsidūrė ministerijos akiratyje, didelės įtampos bent jos vadovaujama gimnazija šiandien tikrai nejaučia.
„Čia norisi padėkoti ir miesto valdžiai. Galiu už savo mokyklą pasakyti, kad jokios įtampos nėra, mūsų neišskiria tarp lietuviškų mokyklų, mūsų bendruomenė labai gerai jaučiasi.
Bendradarbiaujame ir su lietuviškomis mokyklomis, ir su lietuviškais darželiais, ir mokytojai bendradarbiauja, tai įtampos tikrai nejaučiame“, – pabrėžė I.Narkevičienė.
Primename, kad prie šių tokių diskusijų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visuose Latvijos vaikų darželiuose, taip pat pirmoje, ketvirtoje ir septintoje klasėse pereita prie visų dalykų mokymo latvių kalba. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. prie mokymo latvių kalba pereis antros, penktos ir aštuntos klasės, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – trečios, šeštos ir devintos klasės.
Estija 2023 metais taip pat pradeda rusakalbių mokyklų reformą. Pirmiausia 2024–2025 mokslo metais prie mokymo estų kalba pereis vaikų darželiai ir pirmos bei ketvirtos bendrojo lavinimo mokyklų klasės. Visiškai pereiti prie mokymo estų kalba planuojama 2029 m.
