„Aš tikiuosi, kad per keletą savaičių turėsime pasiūlymą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ komentavo G. Jakštas.
Argumentuodamas savo iniciatyvą, ministras teigė, kad mokyklų, kurių mokomoji kalba yra rusų, išlaikymas kainuoja brangiai, o šių ugdymo įstaigų moksleiviai tampa labiau pažeidžiami propagandos iš Lietuvai nedraugiškos valstybės.
„Kai šalis nėra draugiška, klausimas, kodėl mes tai darome. O kad (vaikai – ELTA) tampa labiau pažeidžiami ir propagandai, ir informacinei sklaidai iš Lietuvai nedraugiškos šalies, tai yra akivaizdu“, – tikino G. Jakštas.
„Ko mes siekiame išlaikydami būtent tokias mokyklas? Man atrodo, kad didele dalimi padarome sau meškos paslaugą, tai kartais net ir kainuoja brangiau“, – pridūrė jis.
Visgi, G. Jakštas akcentuoja, kad vaikai, pagrindinius dalykus besimokantys ne lietuvių kalba, sunkiau integruojasi ir į aukštąsias mokyklas, ir į darbo rinką.
„Klausimas yra, ar tikrai turėtų beveik visus dalykus mokytis rusų kalba. Norint sėkmingai integruotis šalyje, mokėti valstybinę kalbą yra tikrai didelis pranašumas“, – sakė ministras.
„Mes kartais padarome meškos paslaugą, nors investuojame į mokyklas, kad jos galėtų veikti rusų kalba, bet mokiniai tam tikra prasme lieka ir nuskriausti. Matome ir tarptautinio PISA tyrimo rezultatus, lyginant rezultatus, kokius pasiekia mokiniai besimokantys lietuvių kalba ir atitinkamai rusų kalba, tai rezultatai visose kategorijose yra prastesni tų, kurie mokėsi rusų kalba“, – argumentavo pastarasis.
ELTA primena, kad prie diskusijų, ar Lietuvoje turėtų likti rusų tautinės mažumos mokyklos ir ar jose turėtų būti mokoma rusų kalba, grįžta po to, kai pora paauglių, besimokančių rusų tautinės mažumos Vilniaus Naujamiesčio mokykloje, dėl politinių pažiūrų apšaudė bendramokslį pneumatiniu ginklu.
Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.
Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visuose Latvijos vaikų darželiuose, taip pat pirmoje, ketvirtoje ir septintoje klasėse pereita prie visų dalykų mokymo latvių kalba. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. prie mokymo latvių kalba pereis antros, penktos ir aštuntos klasės, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – trečios, šeštos ir devintos klasės.
Estija 2023 metais taip pat pradeda rusakalbių mokyklų reformą. Pirmiausia 2024–2025 mokslo metais prie mokymo estų kalba pereis vaikų darželiai ir pirmos bei ketvirtos bendrojo lavinimo mokyklų klasės. Visiškai pereiti prie mokymo estų kalba planuojama 2029 m.
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.
