Kitais metais – naujovės švietimo sektoriuje: didės mokytojų atlyginimai, vienuoliktokai laikys tarpinius patikrinimus

Nuo sausio 1 dienos ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, kitų pagalbos mokiniui specialistų atlyginimai didinami 10 proc., o nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc. Bendrai darbo užmokestis padidėja vidutiniškai 21 proc.

Įsipareigojimai, kaip konkrečiai didinti mokytojų darbo užmokestį, buvo sutarti šiemet rudenį atnaujintoje Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutartyje.

Mokyklų bibliotekininkams atlyginimas nuo sausio didėja 10 proc. Mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų vadovų, pavaduotojų ir kitų vadovaujančių darbuotojų atlyginimas nuo sausio didėja 18,4 proc. Nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc.

Kaip numatyta lapkritį Seimo priimtose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose, nuo sausio 1 dienos mokslo darbuotojų atlyginimai didinami 10 proc., nuo rugsėjo 1 dienos – dar 18,7 procento.

Nuo kitų metų rugsėjo 1 d. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai netiesioginiam darbui su mokiniais, tai yra, pasiruošti ugdymo veiklai, turės viena valanda ilgesnį apmokamą laiką. Perskirsčius darbo valandas, pasirengimui jiems skiriamos 6 valandos, bendra darbo trukmė lieka ta pati – 36 valandos per savaitę.

Nuo sausio 1 dienos taip pat numatyta lėšų, kad mokyklose būtų įsteigta papildomų 200 švietimo pagalbos specialistų pareigybių.

Be to, įtvirtinama nuostata, kad vienas mokinys, turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, skaičiuojant lėšas ugdymo planui įgyvendinti prilyginamas dviem mokiniams.

Tam, kad informatikos mokyklose būtų mokoma nuosekliai, nuo kitų metų rugsėjo 1 d. įvedama viena informatikos pamoka 8 klasėje. Dabar viena informatikos pamoka buvo skirta dviem metams (7 ir 8 klasei), o nuo kitų metų kiekvienoje klasėje bus po vieną.

Taip pat atsiras gyvenimo įgūdžių pamoka 6, 8, 9 (I gimnazijos), 10 (II gimnazijos) klasių mokiniams.

Nuo kitų mokslo metų jau visi devintokai lankys 3 dienų praktinį Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą.

Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše atsiranda pakeitimas, sutartas kolektyvinėje šakos sutartyje: jeigu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. suformuojamos klasės, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių, savivaldybei skiriamos mokymo lėšos mažinamos.

Trečios klasės gimnazistai, arba vienuoliktokai, abitūros egzaminus laikys pagal kitokią tvarką. Dalį brandos egzamino jie išlaikys jau šių mokslo metų pavasarį. III gimnazijos klasėje laikoma egzamino dalis dar vadinama tarpiniu patikrinimu. Jo metu galima gauti 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas apskritai būtų išlaikytas. Tai yra, surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus (iš 40 galimų) per tarpinį patikrinimą, abiturientas ateis į egzaminą žinodamas, kad valstybinis egzaminas jau išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį surinktų.

Jei vienuoliktokų netenkins gautas tarpinio patikrinimo rezultatas, tarpinius pasiekimų patikrinimus galės perlaikyti iš naujo 2025 m. pavasarį (IV gimnazijos klasėje), išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį tarpinį (kalbėjimo) patikrinimą.

2021 m. Seime priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės atitikti vienodus minimalius stojimo reikalavimus.

Visiems stojantiesiems bus taikoma universali kartelė – norintiesiems studijuoti tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose studijų vietose valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (netaikoma stojantiems į menų studijas) ir stojančiojo laisvai pasirinktą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina).

Trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis, jeigu bus stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas, jei bus stojama į kolegines studijas.

Nuo kitų metų nebebus taikomas metinių pažymių vidurkio reikalavimas, tačiau visiems stojantiesiems reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų.

Nuo kitų metų atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Ja galės naudotis jaunuoliai iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiai, turintieji neįgalumą, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji praktinės veiklos patirties. Jiems bus keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai kaip ir stojantiesiems per pirmąją konkursinę eilę.

Taip pat nuo 2024 m. pradės veikti aukštųjų mokyklų skatinamojo valstybės finansavimo už veiklos rezultatus modelis, kuriuo remiantis už pasiekimus šešiose vertinamose srityse, tarp jų ir studijų prieinamumo, aukštosioms mokykloms bus paskirstoma ne mažiau nei 5 proc. visų praėjusių metų valstybės biudžeto lėšų studijų baziniam finansavimui. 2025 m. šis skaičius sieks ne mažiau nei 10 proc., 2026 ir vėlesniais metais – 20 proc.

Nuo ateinančių metų paskolų sutartis sudarysiantiems studentams įsigalios lengvatos jas grąžinant. Paskolų grąžinimo terminas prailginamas nuo vienerių iki dvejų metų po studijų baigimo, kad studentai studijų metu ar iškart po jų galėtų daugiau dėmesio skirti studijoms ar darbo paieškoms, o ne prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams – paskolos grąžinimui.

Socialinę pašalpą gaunantys studentai, kuriems paskolos grąžinimo terminas dėl per mažų pajamų jau buvo atidėtas penkis kartus, nuo paskolos grąžinimo galės būti atleidžiami. Tai padėtų studentams, ilgai nerandantiems darbo ar susiduriantiems su kitais iššūkiais, kylančiais dėl prastesnės socioekonominės padėties, sumažinti patiriamą finansinę riziką.

Nuo kitų metų tikslinę paramą valstybė skirs ir doktorantams, atsidūrusiems jautrioje finansinėje situacijoje ir išėjusiems akademinių atostogų, siekiant paskatinti juos grįžti į studijas.

Ši parama bus užtikrinama doktorantams, galintiems gauti arba gaunantiems socialinę pašalpą ir išėjusiems akademinių atostogų dėl ligos, rekomendavus gydytojui arba dėl nėštumo, gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų. Paramos doktorantams dydis sieks apie 320 eurų per mėnesį.

Iki šiol studijas sustabdžiusiems doktorantams valstybės parama akademinių atostogų metu buvo nutraukiama.

Nuo kitų metų pradės veikti patobulintas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimo modelis. Pagal 2023 m. užsienio ekspertų atlikto palyginamojo MTEP vertinimo rezultatus Lietuvos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams bus paskirstyta 70 proc. valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų visų mokslo sričių MTEP veiklai plėtoti per ateinančius penkerius metus. Likusius 30 proc. MTEP finansavimo sudarys skatinamasis finansavimas už kasmetinio MTEP vertinimo rezultatus.

Taip pat nuo kitų metų reikšmingai augs valstybės finansavimas MTEP sričiai – beveik 77 mln. eurų. Iš viso MTEP finansavimas 2024 m. sieks apie 346 mln. eurų.

Kitąmet gyventojai bus kviečiami naudotis vieno langelio principu veiksiančia skaitmenine švietimo platforma – Individualių mokymosi paskyrų sistema, – skirta mokytis ir tobulinti kompetencijas suaugusiesiems.

Platformoje besimokantieji turės savo individualias paskyras, gaus 500 eurų siekiantį mokymosi krepšelį prioritetinėms mokymosi programoms, skirtoms tobulinti suaugusiųjų skaitmenines, raštingumo, daugiakalbystės, inžinerijos, mokymosi mokytis ir kt. kompetencijas. Mokymosi krepšeliu galės pasinaudoti 18–65 m. dirbantys asmenys, jau įgiję kvalifikaciją ar aukštąjį išsilavinimą.