Anot socialdemokrato Tomas Bičiūno, šio tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos moksleivių pasiekimai labai priklauso nuo jų ekonominės ir socialinės aplinkos, taip pat nuo to, ar mokykla yra kaime, miestelyje ar mieste.
„Tarp kaimyninių šalių Lietuvoje atotrūkis tarp miesto ir mažesnių vietovių moksleivių – pats didžiausias ir tragiškai didėja. Deja, ministras net neužsimena apie šį „pasiekimą“, – sako T. Bičiūnas.
Seimo narys Matas Skamarakas pažymi, kad Lietuvos kaimo mokyklų mokinių rezultatai visose srityse visais metais, kai buvo atliekamas tyrimas, buvo stabiliai žemiausi. Todėl socialdemokratai ragina imtis skubių veiksmų, kad skurdas nesugriautų vaikų perspektyvų gyvenime.
„Vaikas negali pasirinkti, kur gyventi ir augti. Vyriausybė mėgsta paplepėti apie lygių galimybių užtikrinimą. Bet matome, kad situacija dramatiškai blogėja. Tarp kaimynų (lenkų, estų latvių) „pasiekėme“ didžiausią socialinę ir teritorinę atskirtį tarp vaikų. Bet tai – ne tas pasiekimas, kuriuo būtų galima didžiuotis. Problema pati neišsispręs“, – komentuoja Seimo narys socialdemokratas M. Skamarakas.
Tuo metu T. Bičiūnas ragina nenaikinti regionų ir kaimiškų mokyklų. Jo teigimu, vaikams perėjus mokytis į miesto mokyklas, dėl persipildžiusių klasių nukentės mokymosi rezultatai.
ELTA primena, kad pagal antradienį ŠMSM pristatytus PISA rezultatus, Lietuvos penkiolikmečių mokinių skaitymo gebėjimai, matematinis ir gamtamokslinis raštingumas išlieka panašūs, kaip prieš kelerius metus, ir atitinka EBPO šalių vidurkį bei lenkia didelę dalį kitų tyrime dalyvavusių šalių.
Tyrimo duomenimis, Lietuvos penkiolikmečiai pagal matematinio raštingumo rezultatus EBPO užima 24 poziciją iš 81 valstybės.
Penkiolikmečių skaitymo gebėjimų rezultatai tarp tyrimo rezultatų yra 32 pozicijoje,. Jie aukštesni už 49 šalių, žemesni – už 31 šalį.
Tuo metu pagal gamtamokslinio raštingumo rezultatus Lietuvos penkiolikmečiai užima 29 poziciją.
