Skelbia naujausius švietimo reitingus: gimnazijų bei aukštųjų mokyklų lyderiai, naujovės ir neraminantys signalai

Apžvelgdami ir naujausias švietimo aktualijas, žurnalo „Reitingai“ atstovai Gintaras Sarafinas ir Jonė Kučinskaitė atkreipė dėmesį, kad 2023-ieji tapo lūžio tašku – paaiškėjo, kad savivaldybių mokykloms darosi vis sunkiau konkuruoti su privačiomis mokyklomis.

„Jei ankstesniais metais kalbėdavome, kad privačios mokyklos vejasi valstybines, tai 2023 metus galime traktuoti kaip tuos metus, kai ir įvyko šis lūžis“, – konstatato J.Kučinskaitė.

Pasak jos, jei ne keletas gimnazijų, turinčių galimybę visus ar dalį mokinių atsirinkti, savivaldybių mokyklų mokinių pasiekimų peizažas atrodytų dar niūresnis. Tokias tendencijas atskleidė naujausias gimnazijų reitingas pagal dalykus.

„Jei tendencijos nesikeis, panašu, kad po dvejų – ketverių metų matysime dar nykesnį vaizdą. Vienintelė disciplina, kur gerai sekasi įvairių savivaldybių mokyklų mokiniams – rusų kalba“, – rašoma pranešime.

Pasak G.Sarafino, per pastaruosius 10 metų buvo uždaryta 380 valstybinių ir savivaldybių mokyklų. Jų skaičius nuo 1200 sumažėjo iki 820-ies. Privačiose mokyklose, anot žurnalo vyriausiojo redaktoriaus, mokosi maždaug 8 procentai visų šalies mokinių, jų esą daugės ir toliau.

Tiesa, pasak G.Sarafino ir J.Kučinskaitės, jei panagrinėtume geriausių mokyklų pagal atskirus dalykus 60-ukus, pamatytume, kad tarp geriausiai išlaikiusių matematikos egzaminą yra netgi tokių mokyklų, kurių net 10 proc., 14 proc., 20 proc. ar net 30 proc. visų abiturientų neišlaikė matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE).

„Nepaisant to, gimnazijos vis tiek yra tarp geriausių matematikos disciplinoje. Bet taip yra todėl, kad likusios klasės dalies mokinių matematikos pasiekimai yra labai aukšti. Beje, panašias tendencijas matome ir žvelgdami į lietuvių kalbos ir literatūros VBE rezultatus.

O neišlaiko tiek matematikos, tiek lietuvių kalbos ar bet kurio kito dalyko egzamino ne tik neatrankinių, bet ir atrankinių mokyklų mokiniai. Tai atsispindi dalykiniuose reitinguose“, – teigė reitingų sudarytojai.

Iš viso kiekviename dalyke išskirta po 60 gimnazijų (tiek, kiek šalyje yra savivaldybių) iš daugiau nei 360 šalies gimnazijų, kurių abiturientai geriausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus.

„Gimnazijų dalykinį reitingą sudarėme analizuodami, kiek mokinių kiekvienoje šalies mokykloje laikė konkrečius egzaminus ir kaip juos išlaikė: kiek jų atskirą egzaminą išlaikė silpnai, tai yra surinko nuo 16 iki 35 balų.

Mokykla, kurios didžiausias nuošimtis mokinių (nuo visų laikiusių konkretų egzaminą) jį išlaikė balais nuo 36 iki 85 (tai yra pagrindiniu lygiu), gavo 4 taškus. O mokykla, kurios didžiausias nuošimtis mokinių (nuo visų laikiusių konkretų egzaminą) jį išlaikė aukščiausiu lygiu, tai yra balais nuo 86 iki 100, gavo 6 taškus.

Bet nauja yra tai, kad gimnazijos, kurių daugiausia abiturientų kiekviename dalyke gavo šimtukų, papildomai galėjo pelnyti po 2 taškus, o tos, kuriose šimtukininkų nebuvo, taškų negavo“, – rašoma pranešime.

„Kaip ir pernai, taip ir šiemet keturi reitingo taškai suteikti toms mokykloms, kurių absoliučiai visi abiturientai laikė „pagrindinius“ egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos arba biologijos, taip pat anglų kalbos.

Ir kuo mažiau buvo abiturientų, laikiusių šiuos egzaminus (nes jiems nebuvo leista laikyti šių egzaminų dėl pažangumo), tuo mažesnį balą ar balo dalį pelnė konkreti gimnazija konkrečiame dalyke“, – rašo „Reitingai“.

1. KTU gimnazija

2. Vilniaus licėjus

3. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

4. Vilniaus Žirmūnų gimnazija

5. Klaipėdos licėjus

1. LSMU gimnazija

2. Vilniaus licėjus

3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

4. Kauno jėzuitų gimnazija

5. Vilniaus jėzuitų gimnazija

1. Klaipėdos licėjus

2. Vilniaus licėjus

3. Vilniaus Žirmūnų gimnazija

4. KTU gimnazija

5. Klaipėdos Vydūno gimnazija

1. Vilniaus licėjus

2. LSMU gimnazija

3. Vilniaus jėzuitų gimnazija

4. Klaipėdos licėjus

5. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

1. KTU gimnazija

2. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

3. LSMU gimnazija

4. Vilniaus licėjus

5. Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II gimnazija

1. Vilniaus jėzuitų gimnazija

2. Klaipėdos licėjus

3. Šiaulių J. Janonio gimnazija

4. LSMU gimnazija

5. Šiaulių Didždvario gimnazija

1. KTU gimnazija

2. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

3. Vilniaus licėjus

4. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

5. LSMU gimnazija

1. Vilniaus licėjus

2. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

3. Vilniaus jėzuitų gimnazija

4. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

5. KTU gimnazija

1. Vilniaus licėjus

2. Vilniaus Žirmūnų gimnazija

3. Kauno jėzuitų gimnazija

4. Raseinių raj. Viduklės S. Stanevičiaus gimnazija

5. LSMU gimnazija

Žurnalas „Reitingai“ pristatė ir 51 koleginės studijų krypties specialistų parengimo vertinimą. Iš jų:

1. Vilniaus kolegija pirmauja 21-oje profesinio bakalauro studijų kryptyje;

2. Kauno kolegija (kaip ir pernai) pirmauja 14-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;

3. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirmauja 5-iose vertintose studijų kryptyse;

4. Kauno technikos kolegija lyderiauja 3-ose vertintose studijų kryptyse;

5. Vilniaus dizaino kolegija bei Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pirmauja 2-ose vertintose studijų kryptyse;

6. Klaipėdos valstybinė kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja 1-oje vertintoje profesinio bakalauro studijų kryptyje.

Iš viso buvo vertinta 90 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių. Iš jų:

1. Vilniaus universitetas pirmauja pusėje – 41-oje studijų kryptyje;

2. Vytauto Didžiojo universitetas lyderiauja 12-oje studijų krypčių;

3. VILNIUS TECH universitetas pirmauja 11-oje studijų krypčių;

4. Kauno technologijos universitetas pirmauja 8-iose studijų kryptyse;

5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 6-iose studijų kryptyse;

6. Vilniaus dailės akademija lyderiauja 5-iose studijų kryptyse;

7. Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja 3-iose studijų kryptyse;

8. Lietuvos sporto universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse.

9. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Klaipėdos universitetas pirmi vienoje studijų kryptyje.

Universitetų reitingas (pagal magistrantūros studijų specialistų parengimą)

Vertinant universitetų magistrų rengimą įvertintos 84 studijų kryptys. Iš jų:

1. Vilniaus universitetas pirmauja apie pusėje visų vertintų – 40-yje studijų krypčių;

2. Vytauto Didžiojo universitetas pimauja 11-oje studijų krypčių;

3. VILNIUS TECH universitetas bei Kauno technologijos universitetas lyderiauja 9-iose studijų kryptyse;

4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus dailės akademija lyderiauja 3-ose studijų kryptyse;

5. Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Klaipėdos universitetas pimauja 2-ose studijų kryptyse;

6. ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Gen. J. Žemaičio karto akademija bei Lietuvos sporto universitetas geriausi 1-oje studijų kryptyje.

Naujausioje švietimo reitingų ir rodiklių apklausoje paliestos ir tam tikros pastebimos švietimo problemos.

Pavyzdžiui, „Reitingai“ priminė, kad jau nuo 2024-ųjų metų, įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, visi jaunuoliai, siekiantys aukštojo mokslo tiek universitetuose, tiek kolegijose, privalės išlaikyti 3 egzaminus. Iš jų du yra privalomi: lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos (išskyrus, besirinksiančius menų studijas).

Ir visiškai nesvarbu, ar jie stos į valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas studijų vietas.

„Reitingai“ iš tėvų gauna daug nusiskundimų, kad dalyje mokyklų mokiniams, pasirinkusiems mokytis matematikos B lygiu, mokytojai neleidžia rinktis laikyti matematikos VBE. Mūsų vertinimu, tai yra neleistina, gal net nusikalstama prieš jaunuolių ateitį, nes taip mokytojai užkerta kelią jaunuoliams tiek šiemet, tiek bet kada ateityje patekti į aukštąją mokyklą.

Šių mokslo metų stojantieji pagal 2024-aisiais metais galiosiančias taisykles stos ir vėlesniais metais. Jeigu mokytojai neleis silpnesniems mokiniams laikyti matematikos VBE, tikėtina, kad padidės jaunuolių, siekiančių aukštojo mokslo, emigracija į kitas šalis. Na, o vėliau dalis jų jų po studijų nebegrįš į Lietuvą.

Todėl į šią situaciją turėtų atkreipti dėmesį tiek savivaldybių Švietimo skyrių vadovai, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė“, – tvirtino G.Sarafinas ir J.Kučinskaitė.

Dar viena neraminanti tendencija – valstybinių mokyklų skaičius Lietuvoje stipriai mažėja, o privačių – reikšmingai auga.

„Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje uždaryta 377 valstybinės ir savivaldybių mokyklos – jų skaičius sumažėjo nuo 1199 iki 822. Priežastis nesunku paaiškinti: tiesiog mūsų šalyje labai liūdnos demografinės tendencijos ir vaikų bei paauglių skaičius dabar kone dvigubai mažesnis nei prieš 20 metų.

Tačiau tokiu atveju kiek netikėtai atrodo nevalstybinių/privačių mokyklų skaičiaus dinamika Lietuvoje: jų sparčiai daugėja ir per dešimt metų jų skaičius išaugo daugiau nei pustrečio karto – nuo 35 iki 93.

Be to, šiemet atsirado dar kelios naujos. Taigi prieš 15 metų nevalstybinėse mokyklose mokėsi vos 0,7 proc. visų Lietuvos moksleivių, prieš penkerius metus – 5 proc., dabar – per 8 proc., o po 2–3 metų skaičius perlips 10 procentų“, – rašoma pranešime.