Tai ji akcentavo po to, kai praėjusią savaitę Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) užsakytas tyrimas parodė, jog mokytojai darbe patiria ne tik psichologinį ar fizinį, bet ir seksualinį smurtą.
„Akivaizdu, kad tyrimas rodo, jog diskusijų šiandien jau neužtenka ir reikalingi konkretūs veiksmai ir labai konkretūs darbai. (...) Švietimo politikos lyderiai galėtų inicijuoti veiksmų plano parengimą šitos problemos sprendimui: parengti algoritmus, mokymus, strategijas tiek vadovams, tiek mokytojams, tiek mokyklos bendruomenėms, kaip elgtis prevenciškai (...) ir kaip tinkamai reaguoti į smurtinius atvejus“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo I. Segalovičienė.
Ji pažymėjo, kad Prezidentūra pasisako už mokyklas be smurto ir patyčių bei skatina švietimo politikos formuotojus imtis atitinkamų veiksmų tokiai aplinkai ugdymo įstaigose formuoti.
„Turime formuoti nulinės tolerancijos smurtui ir patyčioms mokyklose politiką ir užtikrinti, kad ir mokinys, ir mokytojas jaustųsi mokykloje saugus, nebijotų ir turėtų, kur kreiptis pagalbos ir jaustų administracijos palaikymą“, – pažymėjo patarėja.
„Toks sistemos vėžys tikrai turi būti operuojamas su visomis šaknimis, nes švietimo kokybę turime matuoti ne tik vaikų pasiekimais, bet ir ta mokytojo profesijos gerove“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
LŠMPS užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad iš pedagogų tyčiojasi ne tik mokiniai, bet ir mokyklų administracijos darbuotojai bei kolegos.
Tyrimo duomenimis, 33 proc. mokytojų yra iš mokinių patyrę fizinį smurtą. Dar apie penktadalis apklaustųjų atsakė, jog yra buvę mokinių tyčia pastumti, kumštelėti arba užkliudyti, keli procentai taip pat nurodė buvę mokinių sužeisti naudojant pavojingus daiktus, tokius kaip peiliukas.
Daugiau nei 44 proc. mokytojų teigė, kad jų mokiniai kurstė kitus neklausyti, dar trečdalis – jog moksleiviai kurstė kitus sakyti blogus dalykus. Daugiau nei ketvirtadalis pripažino, kad moksleiviai griovė mokytojo autoritetą skleisdami apkalbas, o dar penktadalis pedagogų atsakė, kad jų mokiniai griovė reputaciją platindami gandus.
Mokytojai taip pat pripažįsta patiriantys verbalinį smurtą. Per 40 proc. mokytojų nurodė, jog juos mokiniai yra apkeikę, daugiau nei ketvirtadalis teigė, kad moksleiviai yra juokęsi iš jų išvaizdos, panašiai apklaustųjų sakė, kad vaikai iš jų šaipėsi, pravardžiavo, o penktadalis neslėpė iš mokinių sulaukę ir grasinimų.
Beveik trečdalis pedagogų taip pat yra susidūrę su seksualiniu smurtu – sulaukę nešvankių gestų, žodžių ar veiksmų iš mokinių. Apie penktadalis nurodė sulaukę nešvankių juokelių, dar keli procentai respondentų teigė, jog mokiniai skambino ar siuntė seksualiai priekabiaujančio pobūdžio žinutes, dalis taip pat patyrė mokinių seksualinį priekabiavimą.
Be to, mokytojai teigė patiriantys ir kibernetinį smurtą, pavyzdžiui, kai mokiniai siunčia pedagogą įžeidžiančias žinutes, nuotraukas ar vaizdo įrašus kitiems asmenims arba tokią informaciją publikuoja internete. Dalis mokytojų taip pat susiduria su jų daiktų gadinimu, pavyzdžiui, asmeninių daiktų paslėpimu, išpurvinimu ar vogimu.
Tyrime dalyvavę pedagogai atskleidė, kad patiria smurtą ir iš mokinių tėvų. Per penktadalį mokytojų teigė buvę apkeikti, panašiai tiek yra sulaukę grasinimų iš mokinių tėvų, kiek daugiau nei dešimtadalis pripažino, jog mokinių tėvai yra tyčiojęsi iš jų išvaizdos, aprangos ar kitų asmeninių bruožų, yra juos pravardžiavę.
