„Švietimo susitarimas dėl mokytojų atlyginimų yra vykdomas. Aš dabar su streikuojančia profsąjunga turėjau pokalbių ir jiems įsipareigojau iki pat šaknų pratikrinti skaičiavimus. Ir aš tą atlikau, užkankinau Valstybės duomenų agentūrą“, – Eltai sakė A. Žukauskas.
„Tas, kas yra pateikiama, tikrai yra teisingai – dabar turime 114 proc. ir skirtas papildomas biudžetinis finansavimas du kartus po 10 proc. didinti, jis atves 2024 metų pabaigoje į 130 proc. vidutinio mokytojo atlyginimo santykio su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu“, – patikino „laisvietis“, akcentuodamas, kad nacionalinis partijų susitarimas dėl švietimo yra vykdomas.
Visgi, A. Žukauskas pastebėjo trūkumų mokytojų vidutinio atlyginimo skaičiavimo metodikoje. Anot parlamentaro, šiuo metu vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas įtraukiant įvairias papildomas lėšas, tokias kaip priedai už projektus.
„Problema yra tame, kad mes įsipareigojome dėl vidutinio mokytojo atlyginimo, o profsąjunga dabar pakėlė klausimą, kad aukščiausios kategorijos mokytojas negauna vidutinio atlyginimo. Tai taip iš tikro gali nutikti, todėl, kad į atlyginimus dar įpilami pinigai ne vien valstybės ir jie pasiskirsto nevienodai“, – problemą įvardino Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas.
„Pavyzdžiui, valstybės skiriami 3 proc. už naujų ugdymo programų diegimą, sutaupytos lėšos mokyklose, kurias išsimoka per visokias priemokas ir priedus. Tai ir savivaldybių papildomi pinigai, skiriami atlyginimais, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė pradedantiems pedagogams skiria po 300 eurų. Taip pat skiriama 60 mln. eurų mokytojams, kurie su ukrainiečiais dirba, kai kurios mokyklos sugeba projektinę veiklą organizuotis ir iš projektų prisiduria“, – A. Žukauskas vardino, iš kur gaunamos papildomos lėšos, iškreipiančios vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą.
Todėl, pažymi A. Žukauskas, tie mokytojai, kurie apsiima daugiau veiklų ir gauna už jas papildomų lėšų, laikomi kaip dirbantys vienu etatu. Anot jo, parlamentinių partijų susitarime dėl švietimo į tai nebuvo atkreiptas dėmesys, todėl nustatyta lyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, o ne didinti pareiginį atlyginimą.
„Gaunasi tokia situacija, kad mokytojas, kaip asmuo, jeigu jis dirba vienu ir daugiau etato, jis iš tikro gauna daugiau nei vidutinį atlyginimą, o tie, kurie neturi jokių priemokų, normalu, kad jie gauna mažiau negu vidurinis atlyginimas, net ir turėdami aukščiausią pareiginį atlyginimą“, – aiškino politikas.
„Problema yra tame – mes, kai rengėme partijų sutarimą, šiek tiek šito nežiūrėjome ir tą rodiklį taip nustatėme. Iš tikro partijų sutarime nesutarta, kad pareiginis atlyginimas sieks 130 proc. procentų, buvo sutarta dėl visų pajamų“, – teigė A. Žukauskas.
Mokytojų lyderio tai neįtikina: balsuodami gali ištaisyti klaidas
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) lyderis A. Navickas pabrėžė, kad toks atlyginimų skaičiavimas yra neteisingas. Todėl nebūtų sąžininga sutikti su Vyriausybės siūlomu darbo užmokesčio didinimu, sako jis.
„Galime kiekvienas interpretuoti savaip, bet akivaizdu, kad skaičiuojama neteisingai. Kaip galima taip skaičiuoti – žmogus dirba už du, bet sakome, kad tai yra vienas žmogus. Nežinau, kažkaip logika nesusiveda“, – Eltai kritikavo vidutinio atlyginimo skaičiavimą A. Navickas.
„Absoliuti nesąmonė, jeigu mes sakytume, kad tai tinka ir taip susitarėme. Kam tada mes kalbame, kad ta profesija turi būti prestižinė, turi būti darbo užmokestis didesnis už vidutinį, jei bandome kažkaip pateisinti partijų susitarimą, kurios pačios iki galo nesuprato, kaip sutarė“, – kalbėjo streikuojančių mokytojų lyderis.
A. Navicko teigimu, Seimo nariai dar gali ištaisyti ydingą darbo užmokesčio skaičiavimą. Pasak profsąjungos pirmininko, tiek valdantieji, tiek opozicijoje dirbantys politikai turėtų pritarti mokytojų siūlymams didinti atlyginimus labiau nei numatė Vyriausybė.
„Dabar stebėsime – jie balsavimu tai gali ištaisyti. Akivaizdu, kad Seimas yra ta institucija, kuri gali priimti sprendimus, nepaisant to, ką partijos susitarė, tai nėra netgi teisės aktai, tai yra tiesiog galbūt kryptis kažkokia. Jei ta kryptis buvo neteisingai įsivaizduojama, jie gali savo balsavimu ištaisyti“, – sakė A. Navickas.
Vis dėlto, jei Seimo nariai nepateisins streikuojančių mokytojų lūkesčių, A. Navickas nesiruošia toliau derėtis su šia Vyriausybe dėl didesnių atlygių.
„Jei jie nenori taisyti savo klaidų, tegu netaiso – tarsimės su kita Vyriausybe, kad taisytų. Bet tada tegu nebando teisintis ir bandyti aiškinti, kad jie čia kažką spręs. Jų sprendimas yra likęs vienas dėl šito biudžeto. Su šita Vyriausybe toliau nebus prasmės derėtis, jeigu jie nepriims to sprendimo, kurio tikisi iš jų visuomenė“, – akcentavo LŠDPS lyderis.
ELTA primena, kad švietimo darbuotojų profsąjunga, organizavusi mokytojų streiką spalio pradžioje ir lapkričio pabaigoje, prie aktyvių veiksmų žada grįžti gruodžio 5 dieną. Profsąjungos mokytojų netenkina švietimo ministerijos siūlymas darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. – po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.
Profesinė sąjunga taip pat yra pareiškusi nepasitikėjimą Vyriausybės atliktais vidutinio mokytojų darbo užmokesčio skaičiavimais.
