Taip ministras reagavo į Darbo partijos grasinimus pasitraukti iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo, jei Seimas nepritartų siūlymui kitų metų biudžete numatyti 82 mln. eurų didesnį finansavimą mokytojų atlyginimams.
„Jeigu iš tikrųjų pasitrauktų, tai – atsakomybės nuo savęs atsikratymas, nes susitarimas yra iki 2030 metų, reikės ir toliau nemažais tempais dirbti švietimui ir skirti didžiulį prioritetą ateityje“, – Eltai trečiadienį „darbiečių“ pareiškimus komentavo G. Jakštas.
„Tai jeigu pasitrauki, tai sakai, kad tau švietimas nebūtinai bus prioritetas. O jeigu lieki, reiškia, kad tau švietimas bus prioritetas, nesvarbu, kurioje kadencijoje“, – pabrėžė ministras.
Anot G. Jakšto, tokie opozicinės jėgos pareiškimai yra susiję su artėjančiais rinkimais. Ministro nuomone, Darbo partija taip bando atkreipti į save dėmesį.
„Pirmiausia, svarbu pasakyti, kad mes įgyvendiname susitarimą, yra ir susitarimo darbo grupė, kur yra atstovaujama ir Darbo partijai, tai nebuvo kažkokių indikacijų, kad tie planai, kurie buvo pateikti, yra neįgyvendinti. O čia suprantame, kad artėja rinkimai, bandoma į save atkreipti dėmesį“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Visgi kiek anksčiau Eltai Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis pabrėžė, kad susitarimas dėl švietimo politikos nėra vykdomas.
„Mūsų nuomone, tas susitarimas nėra vykdomas. Todėl mes dar kartelį atkreipiame į tai dėmesį bei teikiame siūlymus. Jei jiems nebus pritarta – tai kokia prasmė toliau dalyvauti susitarime, kurio nuostatos nėra vykdomos?“ – teigė partijos lyderis Andrius Mazuronis.
Todėl „darbiečiai“ tikisi, kad pasiūlymui didinti biudžete numatytą sumą mokytojų atlyginimams valdantieji pritars.
Savo ruožtu Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas teigia, kad Darbo partijos grasinimai trauktis iš partijų susitarimo dėl švietimo yra politinis ėjimas.
„Absoliučiai nerealu tai įgyvendinti, nes tų pinigų paprasčiausiai nėra. Seimas dalina pinigus, kuriuos Vyriausybė surenka iš mokesčių mokėtojų, o skolos limitai yra išnaudoti“, – Eltai teigė A. Žukauskas.
ELTA primena, kad rudens pradžioje iš Nacionalinio susitarimo dėl švietimo jau pasitraukė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Rugsėjį apie tokį žingsnį pripažino svarstančios ir kitos opozicinės partijos – „darbiečiai“, socialdemorkatai bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai.
Rugsėjo pabaigoje dalis švietimo darbuotojų profsajungų atstovų pradėjo streiką, reikalaudami vykdyti partijų įsipareigojimus dėl atlyginimų kėlimo.
Šešios nacionalinės politinės partijos 2021-aisiais pasirašė nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos. Susitarime kalbama apie būtinybę sudaryti lygias galimybes ir užtikrinti lygiavertes sąlygas visiems siekti kokybiško išsilavinimo.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), organizavusi mokytojų streiką spalio pradžioje ir lapkričio pabaigoje, prie aktyvių veiksmų žada grįžti gruodžio 5 dieną. Profsąjungos mokytojų netenkina švietimo ministerijos siūlymas darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. – po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.
Atliepdamos mokytojų prašymus, trys opozicinės frakcijos yra parengusios siūlymus didinti pedagogų atlyginimus labiau, nei numatė švietimo ministerija.
