„Labiausiai šiuo metu yra pajudėjusi Vilniaus kolegija ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. VTDK prisijungimas prie Vilniaus kolegijos praėjo antrą etapą ir Vyriausybė pritarė jų sprendimui susijungti. Jie šiuo metu turi paruošti detalų susijungimo planą, investicijų projektą ir kitus dokumentus, kurie jau ves prie galutinio etapo – vieno juridinio asmens“, – Eltai teigė J. Nugaras.
Šių kolegijų planuose – telkti Menų fakultetą sostinės Olandų g., ieškoti sinergijos tarp abiejų mokyklų vykdomų inžinerijos ir technologijų studijų. Vilniaus kolegijos studijų programų paketą turėtų papildyti naujos VTDK inžinerijos ir dizaino studijų krypčių programos ir tokiu būdu padidinti studijų pasiūlą.
Kiti keturi kolegijų pertvarkos projektai yra skirtingose reorganizacijos stadijose, pažymi viceministras. Anot jo, su sudėtingesniu procesu susiduria Marijampolės kolegija ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, kurios planuoja jungtis prie universitetų.
„Esame gavę Kauno technologijų kolegijos ir Kauno miškų ir aplinkos kolegijos dokumentus, teiksime juos artimiausiu metu Vyriausybei“, – sakė J. Nugaras.
„Šiek tiek sudėtingesnis procesas tų kolegijų, kurios jungiasi prie universitetų – Marijampolės ir Mykolo Riomerio universitetas bei Vilnius Tech universitetas ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Čia reikės Seimo sprendimo, nes universitetų steigėjas yra Seimas, ta procedūra šiek tiek ilgesnė ir turbūt persikels į pavasario sesiją“, – aiškino viceministras.
Alytaus kolegija bandė ginčyti sprendimą teisme: skundai atmesti
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro J. Nugaro teigimu, įgyvendinant ministerijos planą prijungti Alytaus kolegiją prie Kauno kolegijos susidurta su keblumais. Alytaus kolegija skundė šį sprendimą teismui, tačiau ginčo nepavyko laimėti.
„Alytaus kolegija yra išsakiusi kitokią nuomonę, bet ekspertai nustatė, kad būtų tikslingesnis susijungimas su Kauno kolegija. Alytaus kolegija norėjo jungtis su Klaipėdos universitetu, bet mums atrodė, kad dėl tokio junginio Alytaus regionas ir visa pietų Lietuva prarastų studijas – nebeliktų kolegijinių studijų, nes tada kolegija taptų universiteto padaliniu“, – pasakojo viceministras.
„Ir argumentai, kuriuos Alytaus kolegija išsakė dėl sinergijos su Klaipėdos universitetu ekspertų komisijos neįtikino. Jie bandė ginčyti šitą Vyriausybės sprendimą teisme, bet kol kas skundai yra atmesti“, – pažymėjo J. Nugaras.
Šiaurės Lietuvos kolegijos sprendimo dar nepriėmusios
Kaip pažymi viceministras J. Nugaras, Šiaulių, Panevėžio ir Utenos kolegijoms dar yra skirta laiko iki gruodžio 1 dienos priimti sprendimą dėl reorganizacijos. Anot jo, kol kas sunku prognozuoti, kokį kelią pasirinks šios kolegijos.
„Mes manome, kad šiaurės Lietuvoje turėtų būti suformuota kažkokia sinergija tarp tų kolegijų. Kol kas lauksime jų sprendimo“, – teigė J. Nugaras.
„Gali būti, kad jungsis dvi kolegijos, ne trys, tai kol kas laukiame jų sprendimo“, – pridūrė jis.
Anot viceministro, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) mato poreikį praplėsti šių kolegijų studijų kryptis.
„Utenos kolegija save mato labiau sveikatos studijose, bet, ministerijos manymu, inžinerijos elementas ir technologijų kompanijų atėjimas į regioną galėtų būti paskata šiek tiek transformuoti studijų portfelį“, – kalbėjo J. Nugaras, omenyje turėdamas tokių verslų kaip „Teltonika“ plėtrą Molėtų rajone.
„Šiauliuose ir Panevėžyje yra pabrėžiamos inžinerinės pramonės specialistų poreikis ir trūkumas, tačiau abi kolegijos turi labai ribotą skaičių studentų, kurie studijuoja inžineriją“, – pastebi viceministras.
Jis įspėjo, kad kolegijoms, išreiškusioms norą išlikti savarankiškoms, gali būti sunku išsilaikyti.
„Atlikta analizė, modeliavimas rodo, kad tikrai kai kuriose kolegijose priimamų studentų skaičius galėtų mažėti 20–30 proc., tokiu būdu mažėtų ir reikalingų dėstytojų skaičius, akademinis potencialas. Ir kai kurioms kolegijoms bus tikrai sunku išsilaikyti savarankiškoms“, – pabrėžė J. Nugaras.
ELTA primena, kad Vyriausybė liepos mėnesį pritarė Švietimo ministerijos parengtam kolegijų tinklo stiprinimo planui.
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba vasarą kreipėsi į valdančiąją koaliciją ir ragino dar kartą apsvarstyti planuojamą valstybinių kolegijų tinklo pertvarką. Socialdemokratai siūlė aiškiau parengti reorganizacijų planą, kad jis būtų pagrįstas kriterijais bei remtųsi siekiu tolygiai vystyti specialistų rengimą regionuose.
Kolegijų pertvarkai ne kartą priešinosi ir regionuose vystomo verslo atstovai. Lietuvos statybininkų asociacijos Daliaus Gedvilo nuomone, pasirinkimas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją jungti prie Vilniaus kolegijos yra prastas, nes tai sumažins parengiamų specialistų kiekį. Nors Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla pati išreiškė norą jungtis prie Vilnius Tech universiteto, tam ne kartą prieštaravo Klaipėdos universitetas ir Klaipėdoje įsikūrusių verslų asociacijos.
Valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu ir tik 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37–43 proc.
Įgyvendinus valstybinių kolegijų tinklo pertvarką, bet kurioje valstybinėje kolegijoje 2029 m. turėtų studijuoti ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų.
Taip pat numatyta, kad 2029 m. ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją, kolegijose būtų ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
