Taip nutiko vertinant kitų metų biudžete numatytą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimą.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ siūlo kitąmet MTEP veiklai papildomai skirti 245 mln. eurų. Beje, tai daugiausia lėšų reikalaujantis opozicijos siūlymas 2024 m. biudžetui.
Socialdemokratai irgi įsitraukė į MTEP finansavimo didinimo vajų. Jie kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą G.Jakštą bei ekonomikos ir inovacijų ministrę A.Armonaitę ragindami laikytis ankstesnių rinkimų pažadų ir esą „išgelbėti mokslą nuo sisteminio skurdinimo“.
Kitaip kaip šauksmu, kad dabartinė valdžia mažina MTEP finansavimą, šio pranešimo nepavadinsi. Jame skelbiama, kad mokslinių tyrimų srityje atsiveria apie pustrečio šimto milijonų eurų skylė.
Socialdemokratai prašo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko „laisviečio“ A.Žukausko pasiaiškinti, kodėl patvirtintas drastiškas MTEP finansavimo mažinimas.
Paradoksas, bet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) giriasi, kad elgiasi priešingai, – 2024 m. biudžetu siūloma 77 mln. eurų didinti išlaidas moksliniams tyrimams ir iš viso MTEP skirti 346 mln. eurų. Gal tai visiškas nesusikalbėjimas arba kurių nors vienų įžūlus melas?
Pasirodo, atviro melo nėra, tik politiškai gudraudami socialdemokratai nutyli, kad kitąmet MTEP finansuoti numatyta skirti daugiau lėšų nei šiemet, o ŠMSM neužsimena, jog finansavimo didinimas vis viena daugiau kaip du kartus atsilieka nuo 2021 m. partijų susitarimu įtvirtinto įsipareigojimo šiai sričiai skirti 1 proc. šalies BVP.
Būtų viskas aišku, jeigu kairieji, užuot kaltinę valdančiuosius, kad jie kitais metais mažina MTEP finansavimą, teigtų, jog lėšų šiai sričiai numatyta skirti gerokai mažiau, nei partijų buvo sutarta.
Žinoma, tokiu atveju kaltinimai atrodytų kaip šiek tiek atvėsę barščiai, nes valdantieji aiškina, kad remia mokslą, kiek tik gali.
Įrodinėjant, kad vis šviesėja mokslinių tyrimų padangė, remiamasi ir naujausiais tarptautinės mokslo bendruomenės ekspertų Lietuvos MTEP kokybės vertinimais.
Ministras G.Jakštas teigia, kad šalies mokslas reikšmingai pasistiebė, tyrėjai vis labiau pripažįstami tarptautiniu mastu.
Iš tiesų dabartinis Lietuvos mokslo krypčių kokybės rodiklis – 3,42 balo pagal penkiabalę skalę, o ankstesniu 2018 m. vertinimu mūsų šalis gavo 2,88 balo.
Aukščiausias 5 balų vertinimas pasiektas šešiose mokslo kryptyse, dar 11 krypčių lygis pripažintas artimu aukščiausiai tarptautinei kokybei.
Nors Lietuvos mokslo pažanga pagal šį tarptautinį vertinimą atrodo akivaizdi, kylanti statistikos kreivė gali ir pridengti realiai prastą padėtį, kurią geriau galima matyti lyginant su kitų šalių, pirmiausia kaimynų, rodikliais.
Socialdemokratai primena, kad gerokai dosniau MTEP finansuojanti Estija Globaliame inovacijų indekse užima 16 vietą, o tarp ES valstybių net 7-ąją.
Lietuvai tenka tik 34 pozicija pasaulyje ir 19-oji ES.
Aišku, tarptautiniai vertinimai gana sąlygiški, konkrečią valstybės vietą įvairiuose indeksuose neretai lemia statistiką pateikusios šalies institucijų gebėjimas atliepti nustatytus kriterijus.
Vertinant mokslinių tyrimų naudą svarbiausia suvokti, kiek jie atitinka šalies poreikius.
Tokio dydžio valstybė kaip Lietuva negali būti tarp pirmūnų visose MTEP kryptyse, būtina išsirinkti, kas svarbiausia šalies ekonomikai bei visuomenės gyvenimui, ir į tai pirmiausia nukreipti finansinius išteklius.
Suprantama, visai neskirti lėšų prioritetinėmis nelaikomoms mokslo kryptims taip pat būtų klaida jau vien todėl, kad aukštosios mokyklos turi rengti visų sričių specialistus, o jiems reikia sudaryti sąlygas vykdyti mokslinius tyrimus, jei norime, kad Lietuvoje bet kurioje pažinimo srityje būtų ją nutuokiančių mokslininkų.
Bet valstybės dėmesys ir finansavimas turėtų būti sutelktas į tas MTEP kryptis, kurios remiasi jau esama tvirta mokslinių tyrimų mokykla ir kur yra išugdyta aukščiausio lygio mokslininkų grandis.
Tokiomis Lietuvoje laikomos biotechnologijos, farmacija, medicina, puslaidininkių fizika, lazeriai ir kai kurios kitos tyrimų kryptys.
Net jei mūsų šalis ir negali būti pasauline jų lydere, suradusi savo nišą įstengtų tapti reikalinga moksline partnere tiek didiesiems mokslo centrams, tiek globalioms naujųjų technologijų bendrovėms.
Be to, tarptautinių ekspertų vertinimu, Lietuvoje stebima ryški pažanga ir tokiose visuomenės darniam ir tvariam gyvenimui svarbiose mokslo kryptyse kaip edukologija, sociologija, fizinė geografija, miškotyra.
Smarkiai padidinti MTEP finansavimą jau kitų metų biudžete vargiai įmanoma dėl geopolitinės padėties, Europos Sąjungos ekonomiką ištikusios stagnacijos, bet kritikai teisūs sakydami, kad Lietuva gali siekti aukščiausių europinio gyvenimo lygio standartų tik skirdama gerokai daugiau lėšų mokslui.
Vadinasi, partijų susitarimas investuoti į šią sritį kasmet po 1 procentą BVP privalo būti įgyvendintas bent per artimiausius kelerius metus.
