Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinę sąjungą (LŠĮVPS) atstovaujantis teisininkas Ignas Kerbelis šią problemą aktualizavo pasidalindamas vienoje Radviliškio ugdymo įstaigoje nutikusiu pavyzdžiu. Anot jo, iki tol gerai vertinta vienos švietimo ugdymo įstaigos vadovė buvo atšaukta iš pareigų vienašališku mero sprendimu.
„Spalio 5 dieną Radviliškio rajono taryba priėmė sprendimus keisti visų švietimo įstaigų nuostatus, juose pakeičiant punktą dėl vadovo paskyrimo ir atleidimo. Priimtu sprendimu, visų švietimo įstaigų nuostatose atsirado punktas, kad vadovai gali būti atšaukti mero vienašališku sprendimu, praradus pasitikėjimą arba vadovui praradus nepriekaištingą reputaciją“, – ŠMK posėdyje kalbėjo teisininkas I. Kerbelis.
Profesinės sąjungos teisininko teigimu, Radviliškio rajono savivaldybė priėmė neteisingą sprendimą. Todėl komiteto nariams pasiūlyta keisti Švietimo įstatymą taip, kad jame būtų aiškiai nurodoma, jog meras negali atšaukti ugdymo įstaigos vadovo.
„Mūsų nuomone, tai neteisingas sprendimas, mes manome, kad tai neatitinka esančio Švietimo įstatymo nuostatų, kur pasakyta aiškiai, kad viešo konkurso būdu, 5 metų kadencijai vadovas yra skiriamas ir atleidžiamas mero. Ten nėra kalbos apie atšaukimo galimybę“, – pabrėžė I. Kerbelis.
„Švietimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalis turėtų būti patikslinta, aiškiai nurodant, kad negali būti atleidžiamas vadovas, jį atšaukiant mero sprendimu“, – pateikė siūlymą profsąjungos teisininkas.
Darbo kodeksas numato atšaukimo galimybę
Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė-Dulkė atkreipė dėmesį, kad Darbo kodeksas leidžia ugdymo įstaigų dokumentuose numatyti galimybę atšaukti jos vadovą iš pareigų.
„Darbo kodeksas numato tokią galimybę įsitvirtinti ir steigimo dokumentuose. Ši nuostata taikoma tiek valstybinėms institucijoms, tiek privačiam sektoriui. Jeigu Švietimo įstatymas nenumato tokios galimybės atšaukti, tai steigimo dokumentuose, pagal Darbo kodeksą, tokia galimybė yra“, – aiškino I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Visgi posėdyje dalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius pabrėžė, kad tokią nuostatą įtraukus į ugdymo įstaigų dokumentus, vis tiek reikėtų vadovautis aiškiais argumentais.
„Bet kokiu atveju, ministerijos pozicija tokia – tikrai, net jei tokia norma yra, negalima vadovautis ja be aiškių argumentų ir be aiškios priežasties. Jei vadovai yra atleidžiami, tai tik su aiškiu pagrindu“, – akcentavo R. Skaudžius.
Valdantieji ir opozicija vieningai nusprendė suburti darbo grupę
Tiek valdančiajai koalicijai, tiek opozicinėms frakcijoms priklausantys komiteto nariai sutarė, kad tokia mokyklų vadovų atleidimo praktika yra ydinga. Išklausęs institucijų ir Seimo atstovus, komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas pasiūlė suburti darbo grupę, kuri turės peržiūrėti įstatymus, reglamentuojančius mokyklų vadovų darbo sąlygas.
„Kaip matome, klostosi ydinga praktika, ir tai nėra vienintelis atvejis, kai vienasmeniškai gali meras atleisti ir neaišku, dėl kokių priežasčių. Manau, kad reikia peržiūrėti įstatymų paketus ir užkirsti tam kelią“, – posėdyje teigė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Vilija Targamadzė.
„Mano pirminis siūlymas sukurti darbo grupelę, įtraukiant Vyriausybės atstovus, kuri išnagrinėtų galimybę inicijuoti įstatymo pakeitimus“, – po klausimo aptarimo pasiūlė A. Žukauskas.
Darbo grupės subūrimui pritarta bendru sutarimu, į ją iš Švietimo ir mokslo komiteto paskirta konservatorė Dalia Asanavičiūtė ir „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.
