Socialdemokratai įsitikinę, kad streikas – teisėta priemonė, padėsianti grįžti prie socialinio dialogo tarp visų suinteresuotųjų švietimo sistemos dalyvių, ir ragina Vyriausybę persvarstyti savo poziciją.
„Mokytojų indėlis į šalies gerovę yra vienas esminių, o švietimas bendrąja prasme yra svarbiausia socialinė investicija, užtikrinanti šalies tvarią plėtrą ir visuomenės atsparumą ateities iššūkiams atremti. Deja, valdantieji toli gražu to tinkamai neįvertina. O V. Kudirkos aikštėje iškilusios mokytojų palapinės – pasekmė prasto Vyriausybės darbo, neveiklumo ir nenoro kalbėtis“, – pranešime žiniasklaidai sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Pasak socialdemokratų, švietimo sistemoje susikaupė labai daug problemų, problema ne vien mokytojų algos – situacija mokyklose dramatiškai blogėja.
„Klasėse trūksta oro dėl mokinių pertekliaus. Mokytojų ir mokyklų – vis mažiau. Vadovėliai amžinai kažkur stringa ir nebepasiekia klasių net rugsėjo 1-ąją“, – situaciją apibūdina buvęs mokytojas, Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas.
Jis sutinka su mokytojų atstovų vertinimu, kad Vyriausybė 3 metus sąmoningai nieko neveikė, o dabar, kaip koks moksleivis, kuris 3 metus nesimoko, per egzaminą reikalauja pakeisti uždavinius ir reikalavimus.
„Lėšos ugdymo reikmėms 2023 m. sumažintos daugiau nei tris kartus. Gilėja praraja tarp „elitinių“ ir likusiųjų mokyklų. Kyla grėsmė, kad miesteliuose nebeliks gimnazijų. Pedagogai migruoja į privačias mokyklas. Vyksta šliaužianti švietimo privatizacija“, – įspėja Seimo LSDP frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Socialdemokratai ragina ministerijos tarnautojus susilaikyti nuo priešiškų reakcijų mokytojų atžvilgiu – valdančiųjų grasinimai teismais, kaltinimai dėl mokytojų tariamo nepatriotiškumo, skleidžiamos melagienos – visa tai liudija nesupratimą, kad mokytojų, dėstytojų ir kitų šios srities darbuotojų vaidmuo kuriant klestinčią Lietuvos valstybę yra esminis.
Socialdemokratai pabrėžia, kad beprasmiška kalbėti apie lygias galimybes vaikams, kai klasės perpildytos, ypač palyginti su privačiomis švietimo įstaigomis.
„Valstybės apleistose valstybinėse mokyklose mokytojai priversti iš savo lėšų pirkti priemones, pedagogai neretai patys viską organizuojasi, įskaitant kvalifikacijos kėlimą ir renginius. Tačiau savo lėšomis mokytojai negali pakeisti mokyklos aplinkos, įsigyti šiuolaikiškų ugdymo priemonių.
Labai prasta ir toliau blogėjanti vaikų emocinė savijauta mokyklose – tai krizės, lėtinės ligos simptomas“, – komentuoja socialdemokratas Matas Skamarakas.
„Švietimo finansavimui negerėjant, vis daugiau galimybių pasinaudoti valstybės biudžeto lėšomis atveriama privačiam, pelningam švietimo verslui. Kai kurių privačių įstaigų pajamų struktūroje mokesčių mokėtojų pinigai sudaro net pusę visų pajamų“, – priduria jis.
Seimo narys įsitikinęs, kad „didžiausios bėdos švietime šiuo metu yra neteisinga etatinio apmokėjimo tvarka, nežmoniški krūviai ir perpildytos klasės“.
„Galų gale vadovėlių rengimo privatizacijos pasekmės – valstybė čia nieko nekontroliuoja ir nereguliuoja, viskas atiduota į privatininkų rankas, sąlygas diktuoja pelnų besivaikančios leidyklos“, – vertina M. Skamarakas.
Kaip ELTA jau skelbė, ketvirtadienį prie Vyriausybės vyks mokytojų mitingas „Streiko kelias“. Iš Klaipėdos žygiuojantys pedagogai vidurdienį pasieks Grigiškes, kur prie jų prisijungs kiti streikuojantys mokytojai. Pavakarę jie pasieks Vinco Kudirkos aikštę.
Ketvirtadienį vakare, pasibaigus mitingui prie Vyriausybės, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nariai susitiks Vilniaus mokytojų namuose, kur aptars tolimesnius protesto veiksmus.
