Tačiau LAMA BPO prezidentas P.Žiliukas kartu perspėjo, kad skubėti džiaugtis šiais rezultatais nevertėtų, nes pastarąjį dešimtmetį studijuojančių šalies aukštosiose mokyklose asmenų skaičius vis mažėja.
Abiturientų skaičiaus nuosmukis drastiškas – nuo 37 tūkst. 2011 metais iki maždaug 20 tūkst. dabar. Vis dėlto šiais metais vidurinį išsilavinimą įgijusių jaunuolių padaugėjo beveik 200 abiturientų.
Bet negalima sakyti, kad demografinė padėtis pagaliau jau gerėja.
Mokyklose lietuvių mokinių vis dar mažėja, o statistikos kreivę aukštyn patempia į Lietuvą emigravę ir laikinąjį prieglobstį joje gavę asmenys, ypač bėgantys nuo karo Ukrainoje, taip pat mūsų šalį pasirinkę baltarusiai.
Per liepą ir rugpjūtį užsieniečių Lietuvoje padaugėjo 7 tūkst., o iš viso dabar mūsų šalyje jų per 203 tūkst. – pirmą kartą istorijoje perkopta 200 tūkst. asmenų riba.
Be abejo, apie pusę šių žmonių laikinai atvyko dirbti nekvalifikuoto darbo, palyginti nedidelė jų dalis – aukštos kvalifikacijos specialistai.
Moksleiviai ir studentai sudaro tik mažumą mūsų šalyje gyvenančių užsieniečių. Tačiau jų tolydžio daugėja.
Šiais metais leidimus laikinai gyventi Lietuvoje mokslo ar studijų pagrindu turėjo 5385 užsieniečiai, o pernai mūsų šalyje buvo 4405 tokie asmenys.
Jie, kaip ir lietuviai, labai laukiami studentų stygių smarkiai jaučiančiose šalies aukštosiose mokyklose.
Suprantama, stojantieji labiausiai veržiasi patekti į valstybės finansuojamas studijų vietas, ypač paklausios tos, kurios suteikia dar ir stipendijas.
Lietuvoje universitetai tebėra gerokai patrauklesni nei kolegijos – jie sudarė per 11 tūkst. sutarčių su studentais.
Tai maždaug 0,5 tūkst. daugiau negu pernai.
Kolegijos taip pat neliko nuskriaustos. Jos pasirašė daugiau nei 9 tūkst. studijų sutarčių ir prieaugis panašus kaip universitetuose – maždaug 500 pirmakursių.
Vis dėlto gerokai didesnė dalis studentų mokysis kolegijose savo lėšomis – iš 9 tūkst. apie 5,5 tūkst. už mokslus susimokės patys.
Nors čia konkursiniai balai žemesni, tik 3,8 tūkst. kolegijų pirmakursių įveikė kartelę, leidžiančią studijuoti valstybės sąskaita.
Šiemet labai didelių pokyčių jaunimui renkantis specialybes neįvyko. Tiesa, valstybės pastangos stipendijomis vilioti stojančiuosius į pedagogikos studijas nenuėjo vėjais – šios specialybės tapo patrauklesnės tiek universitetuose, tiek kolegijose.
Kolegijose padaugėjo stojančiųjų į pradinio ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogiką. Ugdymo studijų dalis jose šiemet padidėjo iki 8,27 proc., kai pernai pedagogai sudarė apie 6,41 proc. kolegijų pirmakursių.
Šiek tiek pedagogikos studentų dalį kilstelėjo ir universitetai – nuo 5,04 proc. pernai iki 5,86 proc. šiemet.
Stebimas ir inžinerinių specialybių populiarumo augimas universitetuose – ši studijų kryptis padidino savo dalį tarp įstojusių asmenų nuo pernykščių 8,6 proc. iki 10,07 proc. ir užėmė ketvirtą vietą.
Bet populiariausios lieka socialinių mokslų kryptys. Jas studijuoti pasirinkęs jaunimas universitetuose sudaro arti 18 proc. studentų.
Antroje vietoje atsidūrė informatikos mokslų krypčių grupė, jos dalis, lyginant su praėjusių metų duomenimis, menkai pakito.
Tą patį galima pasakyti ir apie trečioje vietoje esančius sveikatos mokslus.
Kiek pagausėjo pasirinkusiųjų verslo ir viešosios vadybos studijas – šios mokslų krypčių grupės, esančios penktoje universitetų specialybių vietoje, dalis ūgtelėjo nuo 7,82 proc. pernai iki beveik 9 proc. šiemet.
Tuo metu kai kurias gamtos mokslų specialybes pasirinko gerokai mažiau pirmakursių, nors jų poreikis šalyje stipriai juntamas. Pavyzdžiui, universitetuose biologiją panoro studijuoti 25–30 proc. mažiau jaunuolių negu pernai.
Kolegijose jau ne vienus metus aiškiai lyderiauja verslo ir viešosios vadybos studijos – jas pasirinko beveik 29 proc. studentų, truputį daugiau nei pernai.
Bet šaliai labai reikalingos sveikatos mokslų, taip pat inžinerijos studijos šiemet sudomino mažesnę nei 2022-aisiais stojančiųjų dalį.
Neįvyko jokių staigmenų ir populiariausių aukštųjų mokyklų rikiuotėje. Kaip ir kasmet pagal valstybės finansuojamų studijų vietas tvirtai pirmauja Vilniaus universitetas, žemiau rikiuojasi Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai.
Neuniversitetiniame sektoriuje lyderiauja Vilniaus, Kauno ir Vilniaus technologijos ir dizaino kolegijos.
Vadinasi, peršasi išvada, kad šiais metais nestebimas tolesnis šalies aukštųjų mokyklų smukimas, bet tai gali būti ir tik laikinas stabilumas. Užduotis pagerinti studijų kokybę, spręsti demografines problemas niekur nedingo.
Matyt, kitų metų stojamųjų egzaminų rezultatai turėtų geriau parodyti, ar Lietuvos pastangos sustabdyti aukštojo mokslo sektoriaus susitraukimą nors iš dalies efektyvios.
