Anot jo, šiandien turimi duomenys akivaizdžiai parodo, kad pozityvių ženklų šioje srityje nėra, o ilgus metus veikiančios prevencinės priemonės neduoda jokių rezultatų.
Pirmadienį aptarti narkotikų vartojimo klausimo šalies vadovas G.Nausėda susitiko su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu bei generaliniu komisaru Renatu Požėla.
„Problema, akivaizdu, kad yra didelė, kas šiandien irgi buvo konstatuota. Narkotikų vartojimas nepilnamečių tarpe užprogramuoja visuomenės problemas į ateitį – tai reiškia priklausomybės didėjimą, socialinių saitų aižėjimą, ir visa tai, kas su tuo yra susiję.
Dėl to, praleidę galimybę sureaguoti jau šiuo metu, užprogramuosime daug didesnes problemas ateityje“, – kalbėjo K.Budrys.
Pasak G.Nausėdos atstovo, tiesioginių ir detalių duomenų, kurie parodytų tikrąją nepilnamečių narkotikų vartojimo situaciją regionuose ir atskirose aplinkose, nėra, bet yra apsčiai kitų duomenų, kurie leidžia teigti, kad tendencijos yra visiškai neigiamos, o pozityvumo ženklų – mažai.
Prezidento vyriausiojo patarėjo teigimu, jau keliasdešimt metų turime įvairias prevencines programas, planus, įsitraukusių institucijų sąrašą, tačiau „visi rezultatai rodo į kitą pusę“.
„Tai reiškia, kad, arba mes darome ne tai, ką reikia daryti, arba imituojame darymą, bet turime šitoje vietoje perkvalifikuoti pačią problemą.
Prezidentas ką šiandien ir įvardijo sutikimo metu, tai, kad tai nėra šiaip nacionalinė bėda – mes jau galime sakyti, kad tai jau peržengė nacionalinio saugumo problemos slenkstį, ir mes ją kaip tokią turėtume ir traktuoti“, – nurodė K.Budrys.
Todėl, anot prezidento vyriausiojo patarėjo, dabar reikia imtis jau gerokai griežtesnių priemonių.
„Kai mes sprendžiame nacionalinio saugumo problemas, tada mes jau pasitelkiame ne tik flomasterius, meškiukus ir piešimo konkursus, bet taip pat ir kietąsias priemones, ir į jas turėtume nuo šiol žiūrėti visiškai kitaip – kaip į neišvengiamą būtinybę, jeigu norime artimiausiu laikotarpiu perimti kontrolę į savo rankas, nes šiuo metu galime konstatuoti, kad valstybė nekontroliuoja šitos problemos ir ji tiesiog yra išslydusi“, – aiškino K.Budyrs.
Prezidentūros teigimu, rimtų klausimų kelia ir narkotikų vartojimo problemos pateikimas informacinėje aplinkoje.
„Tai, kad dviprasmiškai vertinamas narkotikų paplitimas visuomenėje, turiu omenyje visuomenės nuomonės formuotojų įvairiausius atsiliepimus apie problemos mastą, kuris yra kvestionuojamas, apie švelnaus priėjimo propagavimą, apie visiškai nepagrįstą kritiką ir policijos atliekamiems preventyviems veiksmams, ar tai būtų naktiniai klubai, ar kitos aplinkos, rodo, kad mes visuomenėje turime skirtingą supratimą, su kuo mes čia susiduriame, ir tai savaime irgi yra problema“, – kalbėjo G.Nausėdos atstovas.
Anot K.Budrio, apie 30 proc. jaunuolių narkotikus vartoja naktiniuose klubuose, baruose ar kavinėse.
„Prezidentas sako, kad turi būti numatoma ir atsakomybė tų patalpų savininkams, kad jie taikytų prevencines priemones, ypač dėl pasikartojančių atvejų. Buvo diskutuojama ir dėl tam tikros atsakomybės, komplekse su kitomis priemonėmis, ir ugdymo įstaigų administracijų atžvilgiu“, – nurodė jis.
Taip pat, pasak K.Budrio, prezidento susitike buvo kalbama ir apie elektroninių cigarečių apyvartos griežtinimą ar net prekybos apribojimą.
A.Bilotaitė: dirbame trimis kryptimis
Savo ruožtu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nurodė, kad policija dirba trimis pagrindinėmis kryptimis.
„Kalbant apie mūsų pagrindines kryptis, tai aš norėčiau įvardyti tris: pirmiausia, paties prieinamumo mažinimas, nusikaltimų išaiškinimas ir trečias aspektas – prevencija. Kalbant apie pirmąsias dvi, aš tikrai norėčiau akcentuoti, kad čia yra tikrai aktyviai veikiama iš policijos pusės ir tą iliustruoja ikiteisminiai tyrimai, kurių skaičius auga.
Matyt, tai nėra tas rodiklis, kuris atskleidžia situaciją, nes esame sutarę su generaliniu komisaru, kad skiriame ypatingą dėmesį tai veiklai ir tai taip pat sąlygoja ikiteisminių tyrimų skaičiaus augimą.
Labai svarbu ir sėkmingos operacijos, kurios yra iliustruojančios situacijos mastą, tiek kalbant apie organizuotą nusikalstamumą, ir tikrai didžiulius kiekius išimamų narkotinių medžiagų. Tie kiekiai yra įspūdingi. Taip pat yra labai didelis dėmesys skiriamas platinimo tinklams“, – vardijo A.Bilotaitė.
Ministrė atkreipė dėmesį ir į naują tendenciją – narkotikus platina ne tik suaugusieji, bet ir patys nepilnamečiai.
„Jeigu anksčiau įsivaizduodavome, kad tai yra organizuotas nusikalstamumas, kuriame dalyvauja pilnamečiai asmenys, dabar matome ir nepilnamečių įsitraukimą. Tai yra elektroninė erdvė, technologijų išmanymas“, – pažymėjo ji.
Kaip vieną svarbiausių krypčių A.Bilotaitė išskyrė prevenciją, kuriai esą buvo skiriama mažiausiai dėmesio.
„Akivaizdu, kad didesnio dėmesio reikia priežastims, kodėl tai vyksta, kas nulemia, kokia aplinka. Matyt, reikalingi vaistai toms problemoms spręsti“, – tvirtino ministrė.
Ji taip pat užsiminė apie K.Budrio įvardytas kietąsias priemones. A.Bilotaitė aiškino, esą ministerija jau yra parengusi rekomendacijas mokykloms, kurios privalo būti išgirstos ir pradėtos taikyti.
„Ten yra labai daug dalykų, susijusių ne tik su fizine infrastruktūra – tvoromis, stebėjimo kameromis, išeinančių ir įeinančių asmenų kontrole – bet kalbama ir apie patikrinimų galimybę mokyklose ir kitas priemones, kurios yra labai svarbios. Labai tikimės įsijungimo, kad savivaldybės susidarys planus ir pradės tas priemones diegti“, – vylėsi politikė.
Be to, jau netrukus Vidaus reikalų ministerija startuos su bandomuoju projektu trijose savivaldybėse, kuriose bus tikrinamos tiek kietosios, tiek minkštosios priemonės konkrečiose mokyklose. Taip bus aiškinamasi, kurios priemonės, siekiant užkardyti narkotikų vartojimą ir plitimą nepilnamečių tarpe, iš tiesų veikia. Taip pat bus pradėta informacinė kampanija, parodanti, kokios pasekmės laukia narkotikus vartojančių asmenų.
G.Jakštas akcentuoja gydymą ir atsakomybę
Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro G.Jakšto, svarbu nepamiršti ir prevencijos.
„Situacija su nepilnamečių narkotikų vartojimu yra labai prasta – nustatyti, koks yra paplitimas atskirose teritorijose, atskirose mokyklose, yra praktiškai neįmanoma, todėl turime konstatuoti, kad situacija yra prasta, remiantis atskirais įvykiais, ir turime imtis sisteminių problemos sprendimų.
Kaip mes matome sistemą – jos pagrindas yra prevencija. Jeigu kažkurios prevencinės priemonės neveikia, tai nereiškia, kad apskritai prevencija neveikia. Visi moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią efektą duoda prevencija“, – kalbėjo G.Jakštas.
Kitas žingsnis, anot ministro, yra atvejų nustatymas ir atsakomybės neišvengiamumas.
„Dėl to turime dėti žingsnius, kad kuo didesnė dalis vartojimo atvejų būtų identifikuoti, o nustačius, kad būtų neišvengiama atsakomybė“, – akcentavo ŠMSM vadovas.
Trečias žingsnis, pasak G.Jakšto, yra gydymas.
„Matome situaciją, kad gydymas ir bendrai atėjimas į gydymo įstaigas mokinių, kurie vartoja narkotikus, yra labai mažos apimties, nes turi patys pripažinti, kad serga, kad yra priklausomi nuo narkotikų.
Jei to pripažinimo nepadaroma, joks gydymas ir netaikomas“, – kalbėjo ministras, pridūręs, kad ir šiemet startavusioje Gyvenimo įgūdžių programoje skiriamas didelis dėmesys narkotikų vartojimo prevencijai ir sveikatai.
„Turi mokiniai išmokti pasakyti „ne“, – matome tam tikruose vakarėliuose, erdvėse, kur yra vartojamos narkotinės medžiagos, tiems, kurie galbūt ir norėtų atsispirti, bet nemoka pasakyti „ne“, nes nenori iškristi iš bendruomenės, būti kažkokie kitokie“, – aiškino G.Jakštas.
Ministro teigimu, būtina, kad tiek tėvai, tiek globėjai aktyviau įsitrauktų į mokinių saugumo klausimus.
„Galima galvoti ir apie naujus formatus mokyklose, kur tėvai bendrautų tarpusavyje, dalintųsi patirtimi, keltų problemas ir kartu ieškotų atsakymų.
Turime suprasti, kad vien mokykla šitų problemų neišspręs. Nenorime, kad mokytojai taptų pareigūnais, užsiimtų vien tik daiktų tikrinimu, labai svarbus yra mokinio ir mokytojo ryšys, ypač tais atvejais, kai mokinių ryšys su tėvais nėra stiprus“, – pažymėjo G.Jakštas.
Pasak G.Jakšto, pagal dabar galiojančią tvarką mokinio prašoma duoti sutikimą patikrinti jo daiktus. Jei sutikimas neduodamas, kreipiamasi į tėvus, kad šie atvyktų per nustatytą laiką. Jeigu jie neatvyksta, kreipiamasi į policiją.
„Nežinau, ar to nepakanka. Kai kurios mokyklos jau dabar yra pasitvirtinusios tvarką, kad galėtų praleisti kreipimosi į tėvus žingsnį, kai sutartyje tarp mokyklos ir tėvų automatiškai pasirašoma, kad jie sutinka, jog tokiu atveju būtų iš karto tikrinami daiktai. Tai turi daryti kvalifikuoti darbuotojai. Nežinau, ar kas nors kitas be policijos gali būti pakankamai kompetentingi tai atlikti“, – aiškino ministras.
Policijos generalinis komisaras R.Požėla teigė, kad policija jau pradėjusi mokyklose narkotikų prevencijos kampaniją. Jo teigimu, tęsiant šią akciją, planuojama mokiniams demonstruoti vaizdus, kaip žmones veikia narkotikų vartojimas.
Anot R.Požėlos, šiuo metu, siekiant dar efektyvesnės kovos su narkotikų platinimu ir vartojimų jaunimo gretose, siūloma sudaryti galimybę mokyklų administracijoms sudaryti sutartis su vaikų tėvais atstovais dėl kontrolės veiksmų mokyklose.
„Kalbant apie patikrinimus, tai tose mūsų rekomendacijose (...) siūlomas variantas, tai yra susitarimas tarp mokyklos administracijos ir mokinio įgalioto asmens, atstovo tam, kad ar mokyklos administracija, ar saugos tarnyba, jei tokia yra mokykloje, ar policijos pareigūnai galėtų atlikti tam tikrus veiksmus, siekiant galbūt užkardyti nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų vykdymą.
Šioje vietoje, mano asmeniniu įsitikinimu, tai būtų geresnis kelias nei įtvirtinti šitą teisę ar pareigą įstatymuose, nes ką mes matome? Dažnai vaikai iš šeimos atsineša ir smurtinio elgesio tam tikrą kodeksą, ir mato svaigalų vartojimą kultūrą. Norime, kad tėvai būtų mūsų sąjungininkai ir tėvai būtų įtraukti į bendrąją prevenciją“, – dėstė R.Požėla.
Policijos duomenimis, praėjusiais metais registruota 150 nepilnamečių, įtariamų padarius nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda. Per 8 šių metų mėnesius registruoti 75 tokie atvejai.