„Suprantame, kokią naštą žmonėms sukuria streikas, dėl to ir labai apgailestauju, kad nepavyko susitarti su šia profesine sąjunga, nes tėvams tenka didelė našta“, – LRT radijui penktadienį ryte teigė G. Jakštas.
Ministras atkreipė dėmesį, kad mokyklose, kuriose streikuoja didžioji dauguma įstaigos mokytojų, ne visiems moksleiviams gali būti užtikrinamas ugdymo procesas.
„Jeigu mokytojai nestreikuoja, ugdymas užtikrinamas. Jeigu yra streikuojančių mokytojų ir nepavyksta užtikrinti ugdymo, bet yra ir nestreikuojančių, jie gali užtikrinti mokinių saugumą, tai mokiniai atvyks į mokyklas, tačiau nebūtinai visiems vyks ugdymas“, – kalbėjo G. Jakštas.
„Bet tais kraštutiniais atvejais, kai streikuoja visi arba beveik visi, tai užtikrinti ir saugumą mokykloje bus praktiškai neįmanoma“, – pabrėžė jis.
Būtent dėl kraštutinių atvejų, kai visi mokyklos mokytojai streikuoja, ministerija šiuo metu kalbasi tiek su vaiko teisių ekspertais, tiek su Darbo inspekcija. Anot G. Jakšto, kartu su šiomis įstaigomis bei savivaldybėmis bus ieškoma sprendimų.
„Tai reikia savivaldybės lygiu sprendimų, kad mokiniai keliautų į kitą mokyklą, kažkur kitur būtų galima užtikrinti (ugdymo procesą – ELTA). Bet, matyt, dauguma atvejų bus, kad mokiniai turės likti namuose ir dėl to nukenčia ir jų teisės į švietimą“, – sakė ministras.
„Mes darome susitikimus ir su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, ir su Darbo inspekcija – žiūrime, kokie galimi sprendimai, kaip būtų galima padėti mokykloms, bet čia paprastų sprendimų nėra“, – teigė G. Jakštas.
Jis pažymėjo, kad Darbo kodeksas numato, jog streikuojančių mokytojų negali pakeisti kiti pedagogai.
„Visur yra teisiniai aspektai, ar galima tai padaryti apskritai. Viena yra norai, kita yra teisinės galimybės. Dėl to ir su darbo inspekcija kalbamės, nes streikuojančių mokytojų negali kažkas kitas pakeisti, tai – iš darbo kodekso. Reikės žiūrėti labai atidžiai, kad ir tie geri norai paskui nevirstų kažkieno teisių pažeidimu“, – akcentavo G. Jakštas.
Nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) rugpjūčio pabaigoje pranešė skelbianti streiką. Rugsėjo 15 d. profsąjungai priklausantys mokytojai jau dalyvavo įspėjamajame streike.
Penktadienį prasidėjo tikrasis mokytojų streikas, truksiantis mėnesį. Streiką pradės 185 ugdymo įstaigos ir apie 3 tūkstančius mokytojų.
Penktadienį streikuojantys mokytojai ir juos palaikantys moksleiviai pradėjo žygį nuo savo ugdymo įstaigų iki pat Vyriausybės rūmų.
Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, Vinco Kudirkos aikštėje nuo penktadienio organizuojamos įvairios diskusijos, taip pat vedamos pamokos palaikyti pedagogus atvykusiems mokiniams.
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotą leidimą, mitingai prie Vyriausybės rūmų gali vykti kasdien nuo rugsėjo 29 d. iki spalio 28 d., juose gali dalyvauti iki 2000 žmonių.
Nesutiko su pasiūlymais
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo kitų metų sausio atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) rugsėjį pateiktas pasiūlymas kitais metais pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc., netenkino švietimo darbuotojų profsąjungos. A. Navicko teigimu, mokytojų atlyginimai turėtų būti keliami ženkliai daugiau.
Be atlyginimų didinimo, LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių klasėse bei mokytojų darbo krūvį.
