„Aš jo nepalaikysiu. Aš manau, kad tam nėra poreikio“, – Seime žurnalistams opozicijos teikiamą siūlymą komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, Gyvenimo įgūdžių programa buvo rengta nuo 2019-ųjų ir dabartinė jos versija buvo išdiskutuota su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis.
„Ši programa buvo rengiama nuo 2019 metų, ta gyvenimo įgūdžių programos versija, kuri dabar yra, yra ketvirtoji versija. Ji gimė po labai ilgų diskusijų su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis“, – akcentavo Seimo pirmininkė.
„Taigi, teigti šiandieną, kad nebuvo įtrauktos kažkokios svarbios grupės, kad nebuvo konsultacijų ar kad ši programa yra šios koalicijos kažkoks kūdikis, yra netiesa“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė pabrėžė, kad lytiškumo tema užima tik nedidelę Gyvenimo įgūdžių programos dalį.
„Tai yra ne vienerius metus ir net ne vieną kadenciją ruoštas dalykas, ir jame lytiškumo, kuris, kaip čia gąsdina dalį Seimo narių, kurie galbūt norėtų 2024 metais tapti Seimo nariais, užima tik nedidelę dalį, tik 10 procentų“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Programai oponuojantys politikai ketvirtadienį ketina pateikti Seimui Švietimo įstatymo pataisas, siūlančias sprendimą dėl visuomenėje pasipriešinimą sukėlusios Gyvenimo įgūdžio programos. Projekto autoriai mano, kad vienas iš sprendimų galėtų būti su lytiškumu susijusių temų integravimas į tikybos arba etikos pamokas, kurios šiuo metu yra dėstomos mokyklose.
Jeigu Seimas pritartų, lytiškumo ugdymas būtų integruotas į dorinio ugdymo programą. Taigi, tėvai galėtų pasirinkti, ar jų vaikai mokytųsi pagal tikybos ar etikos pamokoms pritaikytą programą.
Dėl tokio teisinio reguliavimo Seimo Teisės departamentas siūlo gauti Vyriausybės išvadą.
Pastaruoju metu netyla diskusijos dėl nuo rugsėjo 5, 7 ir 9 klasėse atsiradusios gyvenimo įgūdžių pamokos. Rugsėjo pradžioje socialiniuose tinkluose imta dalintis netikru dokumentu, kuriame buvo rašoma, kad naujojoje gyvenimo įgūdžių pamokoje moksleiviai bus mokomi lytiškumo „pagal LGBT ideologijos standartus“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iškart pranešė, kad socialinėje erdvėje plintantis dokumentas neturi nieko bendro su tikruoju programos turiniu. Valdančiosios daugumos lyderiai taip pat skeptiškai įvertino priekaištus, kurie buvo skirti minėtai programai. Visgi dalis savivaldybių merų išreiškė kritiką ir nepasitikėjimą startavusia programa, o Prezidentūra užsiminė apie galimybę atidėti šios iniciatyvos įgyvendinimą.
