„Pasirenkant kurią dorinio ugdymo pamoką lankyti jų vaikui, tėvai kartu pasirinktų ir kuri lytinio ugdymo metodologija jiems priimtinesnė – konservatyvi ar liberali. Sprendimas nėra idealus, tačiau jis tikrai geresnis už šiuo metu visuomenėje įsivyravusią įtampą ir priešiškumą“,– Eltai sakė L. Kukuraitis.
Pastaruoju metu netyla diskusijos dėl nuo rugsėjo 5, 7 ir 9 klasėse atsiradusios gyvenimo įgūdžių pamokos. Rugsėjo pradžioje socialiniuose tinkluose imta dalintis netikru dokumentu, kuriame buvo rašoma, kad naujojoje gyvenimo įgūdžių pamokoje moksleiviai bus mokomi lytiškumo „pagal LGBT ideologijos standartus“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iškart pranešė, kad socialinėje erdvėje plintantis dokumentas neturi nieko bendro su tikruoju programos turiniu. Valdančiosios daugumos lyderiai taip pat skeptiškai įvertino priekaištus, kurie buvo skirti minėtai programai. Visgi dalis savivaldybių merų išreiškė kritiką ir nepasitikėjimą startavusia programa, o Prezidentūra užsiminė apie galimybę atidėti šios iniciatyvos įgyvendinimą.
Buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio teigimu, Gyvenimo įgūdžių programos idėja atsirado dar praėjusios kadencijos metu. Tuomet svarstyta, jog mokykla turėtų reikšmingai prisidėti ne tik ugdant akademines mokinių žinias, tačiau ir ruošiant juos savarankiškam gyvenimui.
„Lytinio ugdymo temos visoje programoje sudaro sąlyginai nedaug – vos 8 procentus turinio, tačiau būtent jos sukėlė didžiausią visuomenės, ypač tėvų nerimą ir pasipriešinimą“,– sako L. Kukuraitis.
Pasak jo, tėvų nerimas suprantamas ir pagrįstas, užsiėmimai jau prasidėjo, o laiko kokybiškai diskusijai su tėvais nebuvo rasta.
Anot parlamentaro, kalbant tokiomis jautriomis temomis kaip lytiškumas labai svarbi ne tik dėstoma medžiaga, tačiau ir mokytojo asmenybė, ar jis turi tėvų, mokinių pasitikėjimą, tam reikalingo jautrumo ir takto, sugebėjimo tinkamai reaguoti ir atsakyti į mokiniams kylančius klausimus.
„Man atrodo šiuo metu svarbu atskirti lytiškumo ugdymą nuo likusios Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos dalies. Kaip jau minėjau, šios temos nesudaro nė dešimtadalio visos programos. Reiktų leisti mokyklose dėstyti kitas temas, susijusias su pilietiškumu, gynyba, finansais, sveika gyvensena ir pan., o dėl lytiškumo ugdymo priimti atskirus sprendimus“, – mano L. Kukuraitis.
Jeigu Seimas pritartų, lytiškumo ugdymas būtų integruotas į dorinio ugdymo programą. Taigi, tėvai galėtų pasirinkti, ar jų vaikai mokytųsi pagal tikybos ar etikos pamokoms pritaikytą programą.
Dėl tokio teisinio reguliavimo Seimo Teisės departamentas siūlo gauti Vyriausybės išvadą.
Švietimo įstatymo pataisas teikia Seimo nariai Agnė Širinskienė, Vilija Targamadzė, Linas Kukuraitis, Tomas Tomilinas, Saulius Skvernelis, Rima Baškienė, Eugenijus Jovaiša, Rita Tamašunienė, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas, Aurelijus Veryga, Kęstutis Mažeika, Aidas Gedvilas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Ričardas Juška it kiti.
