Tuomet pedagogai ministerijoje net apsigyveno, o kilę neramumai pareikalavo ir tuometinės ministrės Jurgitos Petrauskienės galvos.
Nors prisiminimai iš ankstesnio streiko mokytojams dar neišblėso, dabar jie ruošiasi jau naujam protestui. Andriaus Navicko vadovaujamoji profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų.
Taip pat ji prašė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse.
Nors prieš penkerius metus vykęs streikas sukėlė milžinišką ažiotažą, patys mokytojai šiandien nusiteikę taikiai. Visgi, savo tikslus pasiekti jie tikrai pasiryžę.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kaip prieš penketą metų atrodė kelias savaites vykęs streikas ir ko laukti šįkart.
Kas vyko 2018-aisiais?
Mokytojų streikas prasidėjo 2018 metų lapkričio 12-ąją, iš viso streikavo virš 150 mokyklų. Jį, kaip ir šį, rengė LŠDPS, vadovaujama A.Navicko.
Tuomet didžiausios kritikos strėlės valdžiai skriejo dėl naujos pedagogų etatinio darbo užmokesčio sistemos MEDUS, o profsąjungos akiratyje atsidūrė tuometinė švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė.
Lapkričio 28-ąją streikuoti nusprendę mokytojai susirinko į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį. Jame dalyvavusi tuometinė ministrė iš jo išvyko neišklausiusi mokytojų, kas susirinkusiuosius tiesiog įsiutino.
Galiausiai mokytojai atsisakė eiti iš Švietimo ir mokslo ministerijos ir liko joje budėti iki tol, kol bus pradėtos derybos.
„Mes tarsimės tik su ministre. Mes lauksime. Ji turi būti darbo vietoje, ar neturi?“, – tuomet sakė LŠDPS lyderis A.Navickas.
Neseniai kalbinti ir šį streiką prisiminti paprašyti mokytojai teigė, kad emocijų tą vėlyvą rudenį buvo pačių įvairiausių.
„Pirmą kartą man buvo labai keista, bet aš suvokiau, kad netgi tokiame aukštame lygmenyje – valdžioje – yra bloga situacija, ir pamenu, kad norėjosi net verkti.
Supratome, kad eisime kalbėtis su ministre, ir mes tiesiog nuėjome. Susitikau kolegų ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų miestų, ir buvo toks mokytojų pyktis, bet kartu ir užsidegimas išsiaiškinti, sužinoti, kalbėtis, nes mes esame tie, kurie ne tik moko vaikus, bet ir patys mokomės, turime suprasti situaciją, kad galėtume toliau dirbti.
Atėjo suvokimas, kad visi kvėpuojame tuo pačiu, siekiame to paties, ir tu negali palikti kolegų, kurie mato problemas taip pat.
Suvokiau, kad aš turiu čia būti, tai yra svarbu ir reikalinga, paskata likti buvo nenoras diskutuoti, nenoras su mumis kalbėti“, – prisiminusi prieš penkerius metus vykusį streiką portalui lrytas.lt pasakojo anglų kalbos mokytoja, LŠDPS pirmininko pavaduotoja Jurgita Kiškienė.
Galiausiai prasidėjo pedagogų ir juos palaikančiųjų mitingas, užsitęsęs ne vieną savaitę. Mokytojai į ministerijos pastatą bandė lipti ir per langus, dalis joje net apsigyveno.
„Tada mes tikrai neplanavome tokių veiksmų – viskas įvyko natūraliai. Ėjome kalbėtis ir tiesiog laukėme. Teko palaukti ilgiau, ir vėliau jau veiksmai rutuliojosi taip, kaip rutuliojosi“, – prisiminė J.Kiškienė.
Kiti mokytojai budėjo ministerijoje, tačiau tam buvo sudarytos nemenkos kliūtys: išgabentos sofos, atjungtas ryšys, mokytojai negalėjo atsinešti maisto ir kitų svarbių daiktų. Dalį streikavusių pedagogų ministerijos atstovai net užrakino.
„Jautėsi nenormalus nenoras kalbėtis, elgesys kaip su nusikaltėliais. Galvojome, tai gerai, tada eisime per langą bent jau žiūrėti, kas ten vyksta. Keli žmonės tikrai lipo per langus, bet galiausiai pasakėme stop – mes žinojome, ko siekiama.
Neduok Dieve, kad iš tos minios, nebūtinai mokytojas, sugalvotų mesti kokį akmenį, ir tada apkaltintų mus pačius“, – anksčiau kalbėjo anglų kalbos mokytoja.
Ministerijoje mokytojai nakvojo 21 parą. Pastatą jie paliko tik gruodžio 19-ąją.
Streikuojantys pedagogai tuomet teigė, kad nauja etatinio apmokėjimo sistema yra neskaidri ir neteisinga, o Švietimo ir mokslo ministerija tinkamai nepasirūpino pertvarkos įgyvendinimu. LŠDPS reikalavo mažinti mokinių klases ir padidinti mokytojų atlyginimų koeficientus penktadaliu.
Ji taip pat teigė, kad mokytojo etatą turėtų sudaryti 36 valandos per savaitę, iš kurių ne daugiau kaip 18 yra kontaktinių valandų. Profesinė sąjunga nurodė, kad mokytojo etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją, o valandos etatui turi būti skaičiuojamos ne metams, o savaitei.
A.Navickas kaltino ministeriją sąmoningai vilkinant derybas.
„Nėra juokinga, nevyksta pamokos, tėvai nepatenkinti. Kiek galima laukti“, – kalbėjo profsąjungos pirmininkas.
„Aš tikiu sveiku protu ir netikiu, kad Vyriausybė yra mokinių priešas, mokytojų priešas“, – pridūrė jis.
Įsibėgėjus streikui, opozicija surinko parašus po švietimo ir mokslo ministrės J.Petrauskienės interpeliacija. Pertvarkos vykdymą kritikavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, sakydama, kad ji „stumiama jėga“ ir taip priešinama mokyklų bendruomenė, keliama įtampa visuomenėje.
Gruodžio 3 d. tuometinis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis iš švietimo ir mokslo ministrės pareigų atleido J.Petrauskienę, į jos vietą laikinai paskirdamas Roką Masiulį, kuris pradėjo derybas su streikuojančiais pedagogais. Netrukus mokytojai ministeriją paliko.
Profsąjungai pavyko pasiekti dalį išsikeltų reikalavimų.
LŠDPS pasižadėjo iš dalies kompensuoti streiko metu prarastus pedagogų atlyginimus – tą padaryti planuojama ir šį kartą.
Ką mokytojai planuoja šįkart?
Nors tikrasis streikas dar neprasidėjo, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas praėjusią savaitę mokytojams pateikė, kaip pats sakė, „beprecedentį siūlymą“. Nuo sausio siūloma algas mokytojams kelti 21 procentu, o mokytojai, dirbantys su atnaujintomis ugdymo programomis, gautų dar daugiau.
„Ką pasiūlėme, tai pirmiausia kitais metais darbo užmokestis mokytojams didėtų 21 procentu. Pirmas žingsnis būtų 10 procentų nuo sausio, likęs žingsnis – nuo rugsėjo 1-osios.
Greta to, pasiūlėme tęsti, kas buvo šiemet paskirta iki mokslo metų pabaigos nuo rugsėjo – 3 procentai papildomos lėšos, kurios suteikia galimybę skirti 20 procentų daugiau pasirengimui dirbti su atnaujintu ugdymo turiniu.
Tai reiškia, jį gauna grubiai kas antras bendrojo ugdymo mokyklose dirbantis mokytojas, tai šalia to 21 procento augimo turės dar apie 5–6 procentus papildomas lėšas, nes dirbs su atnaujintu ugdymo turiniu“, – penktadienį pranešė G.Jakštas.
Pasak ministro, vien pedagogų algų kėlimui būtų skirta daugiau nei 300 milijonų eurų.
Visgi, tokie siūlymai minčių apie streiką mokytojams nepanaikino – jam ruošiamasi ir toliau. Pasak A.Navicko, ministerijos siūlymas bent kol kas pedagogų tikrai netenkina.
Ruošiamasi streikuoti bent apie mėnesį, neatmetama, kad mokytojai nakvos prie Vyriausybės.
„Mes gavome premjerės patarėjo kvietimą ateiti. Jis minėjo, kad mes susitarsime, tai mes ir nutarėme, kad reikia eiti prie Vyriausybės. Derinant detales iškilo klausimas dėl apšvietimo – būti naktį prie Seimo yra sudėtinga, ten nepakankamas apšvietimas, tai užtikrinti tiek mokytojų, tiek mokinių saugumą ir tvarką būtų sudėtinga.
Kudirkos aikštė yra puikiai apšviesta, sutarėme, kad ten būtų geriausias, optimaliausias sprendimas organizuoti mitingą ir piketą“, – penktadienį nurodė A.Navickas.
Pasak jo, mokytojai iš savo mokyklų keliaus į Vilnių. Anksčiau jau skelbta, kad kai kurie iš įvairių miestų žygiuos ir pėsčiomis.
„Eisena bus vykdoma laikantis kelių eismo taisyklių, žmonės eis nepažeisdami, netrikdydami jokio eismo. Atvykę prie Vyriausybės organizuosime įvairias diskusijas, kviesime ekspertus. (...)
Manau, kad aikštėje sulauksime ir įvairių edukacinių veiklų. Jei kalbama, kad nukentės mokiniai, tai atvykusiems mokiniams organizuosime pilietiškumo, įvairių dalykinių pamokų, kad mokiniai gautų daugiau kompetencijų. Nebūtinai visos kompetencijos įgyjamos pamokose“, – svarstė LŠDPS vadovas.
Tiesa, kol kas A.Navickas nesiryžta spėlioti, kiek mokytojų penktadienį pradės streikuoti. Pasak jo, galutinis skaičius bus aiškus tik streiko išvakarėse.
„Nežinom, ar tai išaugs į šimtus, ar į tūkstančius. Nėra ir pagrindinis tikslas, kad būtų visi mokytojai. Įvertinę fizines ir emocines galimybes kiekvienas asmeniškai priims sprendimą“, – akcentavo jis.
Neatmetama, kad dalis mokytojų prie Vyriausybės ir nakvos.
„Taip, tokia galimybė bus. Mes aptarėme, kad palapinės galės būti statomos. Ypač iš toliau atvykę gal neturės galimybės kur grįžti ir nakvoti, tai manome, kad gali būti ir nakvojama. Gali būti ir įvairūs kiti variantai.
Pati programa renginio, kuris truks apie mėnesį, bus dėliojama, ir paskelbsime, kai jau turėsime galutinį variantą“, – aiškino A.Navickas.
