„Tai, kas kaimyninėje Lenkijoje yra neįsivaizduojama net įstatymo prasme – privalomų lytiškumo ugdymo pamokų brukimas į ugdymo įstaigas, neleidžiant patiems tėvams nuspręsti kokio dorinio ugdymo jis pageidauja savo vaikams, Lietuvoje yra pateikiama kaip siekiamybė“, – sako LVŽS frakcijos Seime narys Aurelijus Veryga.
Anot parlamentaro, gyvenimo įgūdžių programoje yra ir gerų dalykų, tačiau, pabrėžia A. Veryga, jų dėstymui pakaktų integruoti tai į kitų bendrųjų dalykų programos dėstymą, paliekant Gyvenimo įgūdžių programą kaip pasirenkamąjį, neprivalomą ugdymo proceso dalyką.
Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose imta dalintis netikru dokumentu, kuriame buvo rašoma, kad naujojoje gyvenimo įgūdžių pamokoje moksleiviai bus mokomi lytiškumo „pagal LGBT ideologijos standartus“. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) iškart pranešė, kad socialinėje erdvėje plintantis dokumentas neturi nieko bendro su tikruoju programos turiniu.
Savo ruožtu Širvintų merė Živilė Pinskuvienė praėjusią savaitę pareiškė, kad, gavus daugybę nerimaujančių tėvų laiškų, nuspręsta, jog rajono mokyklose vaikai nebus mokomi apie lytinius santykius tarp tos pačios lyties asmenų.
Tuo metu advokatas Ignas Vėgėlė TV3 televizijai rugsėjo pradžioje teigė, kad gyvenimo įgūdžių pamokoje septintokai neva turės mokytis, kaip „pasigaminti kontraceptines priemones oraliniam seksui“. Ministerija sako, kad moksleiviams paruoštoje mokymosi programoje tokio punkto nėra.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį paragino įvertinti, ar šiuo metu Lietuvoje yra pakankamai mokytojų, galinčių įgyvendinti gyvenimo įgūdžių programą. Anot jo, jei nėra pedagogų, kurie mokytų programoje numatytų dalykų, gyvenimo įgūdžių pamokų startą reikėtų vėlinti.
ELTA primena, kad nuo šio rugsėjo šalies mokyklose atsiranda nauja pamoka socialinėms-emocinėms kompetencijoms ugdyti. Naujas dalykas įvedamas 5 ir 7 klasėse – po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po 1 pamoką per dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po 1 savaitinę pamoką. Dalykas nebus vertinamas pažymiais.
Kaip anksčiau skelbė ministerija, programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys: „Savęs pažinimas, kėlimas ir siekimas asmeninių tobulėjimo tikslų“, „Tarpusavio santykių kūrimas ir mokymasis bendradarbiauti“, „Atsakingas elgesys ir pasekmių įvertinimas“, „Asmens, bendruomenės gerovės kūrimas, sveikatos stiprinimas ir saugojimas“
Programoje įgūdžiai ir gebėjimai ugdomi palaipsniui, kartojant kasmet, pridedant kiekvienam įgūdžio ar gebėjimo mokymuisi ir tobulinimui po vieną plėtojantį, įgūdį įtvirtinantį žingsnį ar skirtingą kontekstą.
