Lietuvoje kelios mokyklos draudžia naudotis telefonais net ir pertraukų metu: mato akivaizdų pokytį

Ventos gimnazija – pirmoji mokykla Akmenės rajone, mobiliųjų telefonų naudojimo problemą nusprendusi spręsti uždrausdama juos naudoti ne tik pamokų, bet ir pertraukų metu.

Akmenės rajono Ventos gimnazijos direktorė Daiva Gricienė pasakojo, kad mobiliųjų telefonų draudimas gimnazijoje buvo priimtas dar prieš karantiną.

„Darbo tvarkos, mokinio taisyklėse ir sutartyse yra nurodyta, kad mobilusis telefonas ugdymo procese yra draudžiamas. Iki karantino telefonus pasidėdavome į tam skirtas vienas – dėžutes, laikiklius ant sienos. Iš pradžių mokiniai telefonus ten dėdavo, bet, prasidėjus karantinui, nuotoliniam mokymui, mūsų sistema išsiderino.

Dabar, kai grįžome į tradicinį mokymą, pastebėjome, kad tai – didelė problema. Per karantiną stipriai padidėjo priklausomybė telefonams, mokiniai nebepakluso susitarimams telefonus palikti nurodytose vietose, todėl teko imtis kitų sprendimų.

Vasarą užbaigėme įrenginėti persirengimo ir drabužių spinteles, dabar kiekvienas turi savo spintelę, todėl atsirado galimybė telefonus laikyti būtent tose spintelėse“, – kalbėjo D.Gricienė.

Direktorė atkreipė dėmesį, kad draudimas buvo atgaivintas mokytojų iniciatyva. Pasak jos, metų pabaigoje analizuojant ugdymo proceso rezultatus kaip didžiausią kliuvinį mokytojai įvardijo būtent mobiliuosius telefonus.

„Mokiniams labai rūpėjo, kas ką parašė, kas ką įdėjo ar ką reikia palaikinti. Taip pat iškilo ir kita problema – mokiniai filmuoja, fotografuoja ir vieni kitus viešina, daugėja patyčių. Siekėme tam užkirsti kelią.

Mūsų tikslas – kiekvieno mokinio aukštesni akademiniai rezultatai, geresnė ugdymo kokybė, didesnis fizinis aktyvumas ir gyvas bendravimas“, – dalijosi D.Gricienė.

Gimnazijos direktorė pabrėžė, kad sistema kol kas neveikia idealiai, mokiniai nedžiūgauja, kad yra apribojamas jų kasdienis palydovas ir per pertrauką vis dar siekia pasiimti telefoną.

„Bet koks draudimas nėra iniciatyva, kuri džiugintų mokinius. Tačiau jie supranta, kad tai nėra siekis juos riboti – atvirkščiai, norime mokinius paskatinti įsitraukti į ugdymo procesą. Dažnai mokinius sunku išjudinti ir pertraukų metu, jie nelabai kur nori eiti, nors vyksta judriosios pertraukos ir kiti įvairūs užsiėmimai, todėl tikimės, kad dabar mokiniai labiau įsitrauks.

Žinoma, reikalui esant, nedraudžiame paskambinti tėvams ar sutvarkyti reikalus, tačiau neskatiname, kad telefonai būtų naudojami ir pertraukų metu“, – portalui lrytas.lt teigė direktorė.

D.Gricienė pasakojo, kad užtikrinti tvarką turi klasių vadovai ir, nors pirmosiomis rugsėjo dienomis griežtos kontrolės nebuvo, toliau tvarka bus griežtesnė.

„Pradinukai paklusnesni. Jau rugsėjo 4-ąją atėję į mokyklą savo telefonus jie sudėjo į spinteles ir pagundų nekilo. Daugiau problemų yra su vyresniais. Jiems telefono labai reikia. Dirbame bendromis jėgomis. Didesnė apkrova tenka dalykų mokytojams ir klasių vadovams, nes jie turi koordinuoti šį procesą.

Susitarimas toks – jei mokiniai telefono nepaliks spintelėse ir jį naudos ugdymo proceso metu, jį konfiskuosime ir atiduosime tik tėvams“, – aiškino direktorė.

Vilniaus Balsių progimnazijos ir Vilniaus Šiaurės licėjaus geografijos mokytojas Mantas Karanauskas pasakojo, kad į Balsių progimnaziją mobiliųjų ribojimo sistema atkeliavo prieš penkerius metus, kai iš Belgijos grįžusi kolegė pristatė, jog ten yra naudojama tokia tvarka.

Dabar Balsių progimnazijoje pradinių klasių moksleiviai telefonus prieš pamokas palieka spintelėje ir pasiima pasibaigus pamokoms. 5–8 klasių mokiniams taikoma tokia pati taisyklė, tačiau yra išimčių – jie telefoną gali naudoti, jei mokytojo nurodymu mobiliojo prireiks per pamoką.

„Pagrindinis sistemos tikslas yra tas, kad pertraukų metu vaikai pailsėtų nuo informacinių technologijų bei kitų pašalinių veiklų ir galėtų nuveikti ką nors tikslingo – išeiti į kiemą, koridoriuje pažaisti stalo tenisą ir pan.

Per penkerius metus ši sistema yra pasiekusi visai neblogų rezultatų, dauguma mokinių su tuo susigyveno ir išmoko per pertraukas būti be telefonų“, – portalui lrytas.lt komentavo M.Karanauskas.

Geografijos mokytojas džiaugėsi, kad įvedant šią sistemą nuo pat pradžių buvo jaučiamas tėvų palaikymas, tačiau tarp mokinių jautėsi susipriešinimas.

„Telefonuose mokiniai turi visokių veiklų ir nesupranta, kad tą reikėtų padaryti pasibaigus mokymosi procesui. Telefonai mažina dėmesingumą ir, net jei vaikas nesinaudoja telefonu, bet būna pasidėjęs jį ant stalo, mintys nuolat sukasi apie tai, kas ten vyksta.

Kai telefonas yra spintelėje arba kuprinėje, jaučiame, kad vaikai būna pailsėję. Kiek sako psichologai ir kiek suprantame mes, pedagogai, taip gerėja vaikų psichologinė būsena“, – aiškino M.Karanauskas.

Geografijos mokytojas pasakojo, kad, kai yra poreikis, telefonais leidžiama naudotis pamokose.

„Pavyzdžiui, šiandien turėjome pamoką „Geografija žiniasklaidoje“, todėl aštuntokai turėjo galimybę pasiimti telefonus ir ieškoti portaluose skelbiamų geografinių naujienų. Jiems tai lyg apdovanojimas, bet jei leisi visuomet, tai praras vertę“, – sakė M.Karanauskas.

D.Gricienė įsitikinusi, kad Ventos gimnazija – ne vienintelė, kurioje egzistuoja mobiliųjų telefonų naudojimosi problema, todėl, anot jos, telefonai galėtų būti uždrausti ir kitose mokyklose.

„Vieniems atrodo, kad neteisinga iš vaikų atimti šiuolaikines technologijas, tačiau niekas nedraudžia technologijų naudoti. Jei mokytojas perspėja, kad reikės mobiliojo, leidžiame jį atsinešti į pamoką. Viešojoje erdvėje neretai kalbama, kad telefonus uždrausti yra nesąmonė, esą nėra vadovėlių, reikia spręsti „Eduka“ užduotis, tačiau nemanau, kad tam tinkamas įrankis yra telefonas.

Reikia įsivertinti, kad vaikai prie technologijų praleidžia labai daug laiko, todėl kenčia sveikata, regėjimas. Pritariu, kad mobilieji mokyklose būtų uždrausti visuotinai. Tuomet nekiltų diskusijų. Nuostolio ar kenkimo tikrai nebūtų, šis sprendimas būtų tik į gera“, – įsitikinusi gimnazijos direktorė.

Tuo tarpu M.Karanauskas mano, kad kol kas užtenka, jei iniciatyvų riboti telefonus mokyklos imasi individualiai.

„Norisi tikėtis, kad mokyklos yra supratingos ir žino, jog, nors tai yra labai didelis darbas, o įvesti tokią tvarką ir ją palaikyti reikia įtikinti net pačius mokytojus, pamačius geresnę emocinę mokinių sveikatą, geresnius akademinius rezultatus, visi supranta, kad darbas yra prasmingas“, – aiškino geografijos mokytojas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotoja, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė įsitikinusi, kad telefonai gali būti naudojami pamokų metu tik jeigu konkrečioje pamokoje, konkrečiu metu tai yra mokytojo pasiūlyta ugdymo proceso dalis.

„Visgi, kai mobilieji vietoj mokymosi proceso naudojami socialinių tinkų veikloms, kai jie atstoja gyvą bendravimą su bendraamžiais arba tampa papildoma priemone akademiniam nesąžiningumui ar patyčioms, tada reikia griežtesnių priemonių“, – portalui lrytas.lt komentavo L.Bručkienė.

LŠDPS pirmininko pavaduotoja kėlė ir kitą problemą, esą prieš įvedant draudimus mokyklose svarbu apibrėžti labai aiškią sistemą, kaip bus elgiamasi su tais, kurie bandys taisykles pažeidinėti.

„Toje situacijoje mokytojai neturėtų būti paliekami vieni. Jeigu ir administracija, ir tėvai prisiimtų dalį atsakomybės už bendrų susitarimų laikymąsi, pokytis įvyktų“, – kalbėjo mokytoja.

L.Bručkienė svarstė, kad mokyklos turi pačios nuspręsti, ar yra subrendusios įvesti tokius ribojimus.

„Ribojimus jau įsivedusios mokyklos galėtų pasidalinti patirtimis: išsakyti privalumus ir trūkumus, problemas ir galimas rizikas. Jeigu yra išmintinga vadyba ir komunikavimas, galima pasiekti gerokai kokybiškesnių rezultatų nei viską reguliuojant įsakymais ir įstatymais.

Tačiau būtina atsižvelgti į tuos pavojus, kuriuos sukelia besaikis mobiliųjų naudojimas ir gresiančios priklausomybės. Būtų tiesiog puiku, jeigu tokios iniciatyvos kiltų ir iš susirūpinusių tėvelių“, – teigė LŠDPS pirmininko pavaduotoja.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sprendimą tam tikrose mokyklose uždrausti mobiliuosius telefonus komentavo labai lakoniškai.

„Į mokyklą atsinešamos priemonės turi tarnauti mokymui ir mokymuisi. Mobilieji telefonai, kaip ir kompiuteriai, kita įranga, gali būti viena iš priemonių, padedanti paįvairinti ugdymo procesą. Iš tiesų nieko peiktino, jeigu mokytojas ugdymo procesui pasitelkia ir mobiliuosius telefonus.

Kai kurios mokyklos, matydamos, kad tai blaško mokinių dėmesį, naudotis mobiliaisiais telefonais yra uždraudusios arba leidžia tik tam tikru laiku ugdymosi tikslais“, – nurodė ŠMSM.